„Penkiametis bandydavau mamą apginti, gaudavau į nosį taip, kad tekdavo perskristi visą mūsų 100 kvadratų butą senamiestyje. Jis mane žiauriai bausdavo. Diržu, viela. Tie epizodai iš vaikystės yra labai, labai giliai įsirėžę mano atmintyje ir dabar man jau nebeskauda.
Vieną kartą tėvas į namus atnešė pasiskolintą labai gražiai įrištą maldaknygę. Man, vaikui, nesuprantančiam, kas yra Dievas, kas yra bažnyčia, kas toje maldaknygėje yra parašyta, labai magėjo ją parodyti močiutei ir aš nusivežiau ją į svečius. Ji paprašė pasilaikyti, pasiskaityti. Kai tėvas aptiko, kad namie nėra tos maldaknygės, aš buvau priluptas viela taip, kad man oda nuo kūno smuko. Nemanau, kad tai mane suluošino kaip žmogų. Esu visiškai patenkintas savimi tokiu, koks aš užaugau, aš užaugau neblogas žmogus, dėl to aš jo nekaltinu“, - atvirame interviu laidoje „Nuo... Iki...“ prisipažins Rokas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (74)