Įstaiga, atlikusi auditą 60-yje šalies savivaldybių, nustatė, kad esant ekstremaliai situacijai turimomis priemonėmis būtų galima įspėti tik 51,5 proc. gyventojų.
„Nepakankamai pasirengta valdyti gresiančias ar susidariusias ekstremalias situacijas, apsaugoti gyventojus pavojaus atveju“, - rašoma Valstybės kontrolės pranešime.
Valstybės auditoriai savivaldybėse pasigedo ir vaikų nemokamo maitinimo kokybės kontrolės - 1,3 mln. eurų vaikų nemokamam maitinimui skirtų lėšų buvo panaudota pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymą.
Apie savivaldybėse nustatytas problemas informuotas Seimo Audito ir Kaimo reikalų komitetai, Vyriausybės kanceliarija, rekomendacijos pateiktos Finansų, Vidaus reikalų ir Susisiekimo ministerijoms.
Dauguma savivaldybių iškraipo duomenis
Didžioji dalis Lietuvos savivaldybių savo ataskaitose iškraipo duomenis, teigia valstybės auditoriai. Valstybės kontrolė nustatė, kad 49-ios savivaldybės iš 60-ies ataskaitose pernai nurodė mažesnius turto ir įsipareigojimų likučius, didesnes pagrindines veiklos sąnaudas.
„Nebuvo galimybės įsitikinti 1,369 mln. eurų turto, 1,456 mln. eurų įsipareigojimų likučių, 19,8 tūkst. eurų pagrindinės veiklos pajamų ir 11,84 tūkst. eurų sąnaudų teisingumu“, - rašoma Valstybės kontrolės audito ataskaitoje.
Auditoriai teigia, kad savivaldybių biudžetų pajamų planavimo ir paskirstymo principai turėtų būti peržiūrimi, o tai reguliuojantis įstatymas tobulinamas.
Pasak savivaldybių, jų skola 2014 metų pabaigoje buvo 581,5 mln. eurų, tačiau Valstybės kontrolės vertinimu, šie duomenys nerodo teisingos informacijos, nes ataskaitose neatspindėti 12,86 mln. eurų finansinės nuomos įsipareigojimai.
Valstybės auditorių nuomone, savivaldybėse trūksta kompleksinio požiūrio į kelių plėtrą, investicijų planavimą ir projektų atranką, o dalis lėšų investicijoms į kelius skiriama nerengiant investicijų projektų.