Taip gamtos sukurta, kad žmonės kaip ir dauguma žemės gyvių nori dominuoti, būti geresni vienas už kitą, užimti geresnę padėtį savo aplinkoje.
Bet išankstinis suskirstymas ir jų sudėliojimas į tam tikras pozicijas, kuriose jie turėtų būti pagal kvailumo lygį, – tipinė žmonių problema, ir ji ypač aktuali Lietuvoje.
Ar žmogus, gavęs vidurinį išsilavinimą vakarinėje mokykloje, yra prastesnis už žmogų, įgijusį jį dieninėje mokykloje, kaip yra įprasta visuomenėje?
Ar žmogus, emigravęs dirbti į užsienį, nebegali pajusti liūdesio ir nusivylimo, skausmo ir širdgėlos? Taip jau būna, kad asmenybes danties skausmas yra daug svarbiau negu badas Afrikoj ar mirštantis vaikas Sirijoje.
Kiekvieną kartą sutikęs žmogų, kurio nepažįstu, stengiuosi suvokti, kas jis toks, kodėl jis toks ir ar iš tikrųjų jis yra toks, koks stovi priešais mane. Žmonių skirstymas pagal tam tikrus šablonus yra dinozaurų palikimas. Palikimas, kurį reikia „išrauti“ iš genetinio kodo.
Mes esam individai, laikui bėgant keičiantys savo suvokimą ir atrandantys pasaulį vis naujai kiekvieną dieną. Niekas nežino, kurioje gyvenimo stadijoje žmogus yra ir ką jam teko patirti. Padėkime vieni kitiems suprasti, atrasti ramybę, savo gyvenimo kelią, galimybę būti pačiu savimi ir siekti savo svajonių.
Nežeminkime, neteiskime, neskaudinkime žodžiais. Tada galėsim būti bet kuo – direktoriais, pakelių siaubais, kiečiausiais maisto ekspertais ir t.t.
Teisėjų netrūksta, trūksta Žmonių (...).
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!