Dėl šios priežasties jų socialiniai įgūdžiai vystosi kiek silpniau, juk didelė jų gyvenimo dalis persikelia į virtualią erdvę. Būtent todėl sportas, komandiniai žaidimai ir būvimas lauke ne tik gali sustiprinti augančio vaiko organizmą, bet ir padėti ugdyti socialinius įgūdžius, kurie šiandieniniame pasaulyje yra itin svarbūs“, – sako treneris, Europos kultūrizmo ir pasaulio kultūrizmo ir fitneso čempionatų prizininkas, „Maximos“ sveikos gyvensenos skatinimo projekto „Gyvenkime sveikiau“ partneris A. Pauliukevičius.

Greitai antrą knygą apie sportą ir mitybą išleisiantis A. Pauliukevičius sutiko papasakoti, kaip mankštintis turėtų vaikai, ir ko turėtų imtis jų tėveliai, siekiantys mažiesiems įkvėpti sveikos gyvensenos dvasią, rašoma pranešime spaudai.

Mankšta – ir žvaliai dienos pradžiai, ir popietei

Anot trenerio A. Pauliukevičiaus, dieną nuo mankštos pradėjęs vaikas ne tik greičiau pabus, bet ir daugiau jėgų turės pamokų ar popamokinės veiklos metu. Tačiau sveikos gyvensenos specialistas pastebi, kad rytinė mankšta – tai ne pilnavertė treniruotė, tad ji reikalingesnė tiems vaikams, kurie dar nėra pasirinkę tam tikros sporto šakos ir sistemingai kol kas nesitreniruoja.

„Tais atvejais, kai vyresnio amžiaus vaikas ar paauglys save tobulina specifinėje sporto šakoje ir treniruojasi bent tris kartus per savaitę, rytinė mankšta būtų tas pats, kas sviestą tepti ant abiejų duonos riekelės pusių“, – šyptelį treneris.

Pasak jo, rytinė vaiko mankšta aktyviau nesportuojantiems vaikams neturėtų užtrukti ilgiau nei dešimt minučių. „Ją pradėti rekomenduočiau nuo visai prarastų pratimų: berniukai gali daryti atsispaudimus, pritupimus ar atsilenkimus pilvo presui. Mergaitėms šie pratimai gali būti per sunkūs, todėl joms rekomenduočiau šokinėjimą per gumutę ar šokdynę. Tai – ir linksmas, ir gerai išbudinantis užsiėmimas. Tarp pratimų rekomenduočiau padaryti bent minutės pertrauką. Šiuos pratimus vaikai dažniausiai jau būna išmokę fizinio lavinimo pamokų metu, tad su keblumais juos atliekant susidurti neturėtų“, – sako A. Pauliukevičius.

Skirkite dėmesio vaikų laikysenai

Treneris pastebi, kad vis mažiau dėmesio šiandien skiriama vaikų laikysenai: kelias valandas mokyklos suole išsėdėjęs vaikas užsimeta ant pečių sunkią kuprinę ir po kelionės namo vėl sėda ruošti namų darbų. Pėstute iš mokyklos grįžtantiems vaikams treneris rekomenduoja bent kelias minutes pakyboti ant mokyklos stadione esančio skersinio. Šis pratimas padės sustiprinti nugaros, pečių juostos ir rankų raumenis. O tiems, kuriems šis pratimas per sunkus, treneris pataria tiesiog ilgiau pasivaikščioti – sulėtinti žingsnį, ištiesti nugarą ir giliai pakvėpuoti.

Trenerio teigimu, šių pratimų iki šiltesnio sezono pradžios nederėtų atidėlioti ir šaltuoju metų laiku. Žinoma, tikimybė, kad vaikas gali peršalti ir susirgti yra didesnė, tačiau imunitetą silpnina ir gryno oro stoka, didžiąją dalį laiko leidžiant uždarose patalpose.

Sportuojant ugdoma ir pagarba

Anot trenerio, jaunesnio amžiaus moksleiviams geriausias užsiėmimas yra komandiniai žaidimai – futbolas ar kvadratas. Kai sportuoti lauke nebeleidžia lauko sąlygos, A. Pauliukevičius ragina tėvelius kreiptis į mokyklos vadovybę dėl popamokinės veiklos sporto salėje. Komandiniai žaidimai yra smagūs, tad didina motyvaciją, taip pat gerina vaikų socialinius įgūdžius.

Su neklaužadomis negalintiems susitarti tėveliams treneris tai pat turi išeitį – nuvesti vaikus lankyti kovinių sporto šakų treniruotes. Kovos menų treneriai vaikams tampa didžiuliu autoritetu ir savotišku gyvenimo vadovu, mokančiu ne tik fizinio pasirengimo ir technikos.

„Iš savo bokso trenerio, taip pat iš kelių savo klienčių, kurios jau turi vaikų, ypač – sūnų, esu girdėjęs, kad pradėję lankyti kovos menų treniruotes berniukai sustiprėja fiziškai, pagerėja jų savigynos įgūdžiai, padidėja pasitikėjimas savimi. Tačiau ne tik tai – vaikai ima net labiau gerbti tėvelius ir kitus suaugusiuosius. Net ir pats tiksliai nežinau, kaip kovos menų praktikavimas sugeba taip puikiai sutramdyti vaikus, bet mamos šiais pokyčiais labai džiaugiasi“, – pasakoja A. Pauliukevičius.

Svarbus ir tėvų budrumas

Anot A. Pauliukevičiaus, būtent tėveliai turėtų atrasti būdų motyvuoti savo vaikus sportuoti, skatinti jų norą gyventi sveikiau. Pirmiausia, žinoma, sveiką gyvenimo būdą reikėtų demonstruoti savo pavyzdžiu, tačiau padėti gali ir kelios papildomos gudrybės.

Trenerio teigimu, svarbu išsiaiškinti, ką vaikai laiko savo idealais: ar tam tikras aktorius, ar sportininkus. Išsiaiškinus reikėtų paieškoti informacijos apie tai, ką jų vaikų idealai daro, kad atrodytų būtent taip. Informacijos apie jų sportavimo ir mitybos įpročius galima ieškoti internete, knygose ar žurnaluose, o šią informaciją surinkus, jeigu ji, žinoma, iš tiesų skatina sveikus, gerus įpročius, ją pateikti vaikui.

„Kai buvau dar visai mažas, mano tėtis virš mano kambario durų buvo pakabinę gimnastikos žiedus ir pakabinamą skersinį. Taip pat buvo nupirkęs ir nedidelius svarmenis“, – apie tėčio pastangas „užkrėsti“ sportu pasakojo dabar jau pats dienos be sporto negalintis įsivaizduoti sveikos gyvensenos specialistas.

Itin atidiems treneris pataria būti tėvams, auginantiems į paauglystę jau žengiančias mergaites. Dėmesį ragina atkreipti ne tik į jų sportavimo, bet ir mitybos įpročius. „Informacijos apie žymių žmonių dietas žurnaluose ir naujienų portaluose galime rasti daugiau nei informacijos apie tai, kaip jos treniruojasi. O treniruojasi ar net asmeninį trenerį turi beveik kiekviena jų. Todėl kiekvieno tėvelio atsakomybė yra prižiūrėti, kuo žavisi jų dukros, ar jų idealais nėra tapusios valgymo sutrikimų kamuojamos garsenybės“, – apie galimus iššūkius įspėja A. Pauliukevičius.

Pasak jo, norint būti sveikam ir gerai atrodyti reikia ne laikytis dietų, o sveikai maitintis ir daug judėti. Sveika gyvensena turi tapti ne trumpalaikiu veiksmu, siekiant greitų rezultatų, o gyvenimo būdu. Daugiau nemokamų trenerio A. Pauliukevičiaus patarimų ir vaizdo įrašų su pratimais, kaip sportuoti ir ką valgyti, galima rasti Lietuvos mokyklų žaidynių rėmėjos „Maxima“ interneto svetainės skiltyje „Gyvenkime sveikiau“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)