Tačiau ar Kinijos lyderis Xi Jinpingas supranta, ką daro? JAV ekonomistas Paulas Krugmanas mano, kad nelabai.
Savo tinklaraštyje jis rašo, kad Kinijos pasirinkta strategija primena „pirmą vyšnios kąsnį“, t. y. kai dalykas nepabaigiamas iki galo.
Ekonomisto manymu, jei iš tiesų norima atgaivinti Kinijos ekonomiką, reikėtų leisti juaniui „plaukioti laisvai“ arba bent jau įvykdyti devalvaciją iki pakankamo lygio.
„Tačiau vietoje to jie renkasi padaryti per mažai, o tai tik destabilizuoja lūkesčius ir duoda menką naudą“, – aiškina Nobelio premijos laureatas.
Kardinaliai priešingo požiūrio laikosi „Daily Telegraph“ tarptautinio verslo redaktorius Ambrose`as Evansas-Pritchardas. Jis teigia, kad devalvacija Kinijai neduotų jokios naudos.
„Šalies ekonomika ir taip atsigauna bei sukuria po 1,2 mln. darbo vietų per mėnesį“, – pastebi jis.
Eksperto teigimu, pigesnė Kinijos valiuta labai stipriai pakenktų kitoms pasaulio ekonomikoms, nes ta produktų pasiūla, kuri anksčiau tekdavo jai, nebeturėtų, kur dėtis.
Tačiau devalvacija pakenktų ir pačiai Kinija, teigia A. Evansas-Pritchardas. Tarp jo įvardintų rizikų: sunkiau grąžinamos JAV doleriais paimtos skolos ir kapitalo iš šalies pasitraukimas.
P. Krugmanas nuolat kritikuoja Kinijos valdžios neišmanymą. Pavyzdžiui, neseniai savo skiltyje „The New York Times“ jis teigė, kad šalies valdžia visiškai nesupranta, ką daro, o šio fakto nepakeičia net ir įspūdinga pastarųjų 25-erių metų sėkmė.
„Kinijos lyderiai dėl politinių priežasčių bijo net pagalvoti, kad šalyje gali prasidėti recesija“, – rašo jis.
Baigsis blogai visiems
Rusijos politologė Lilija Ševcova pastebi, kad jei Kinijoje išties prasidėtų ekonomikos nuosmukis, tai turėtų rimtų pasekmių visame pasaulyje, taip pat ir Rusijoje, kurioje recesija jau prasidėjusi.
„Tuo pat metu vykstantis dviejų autoritarinių gigantų nuosmukis gali privesti jas prie siaubingos tarpusavio kovos dėl išgyvenimo“, – „The American Interest“ rašo ji.
Kaip atrodytų konfliktas tarp Kinijos ir Rusijos, kol kas galima tik įsivaizduoti, juolab, kad ligi šiol šios dvi šalys oficialiai palaiko gerus santykius.
Vis dėlto tokia poza neįtikina ekonomisto Sergejaus Aleksašenko, kuris teigia, kad Kinija Rusiją laiko „vasaline valstybe“.
„Visuose mūsų bendruose projektuose mes esame prašytojo vaidmenyje ir Kinija visada į mus tik taip ir žiūrės. Tai įrodo bet kuri mūsų sutartis su jais“, – „Echo Moskvy“ teigė jis.
Gal ir ne viskas taip blogai
Kinijos vicepirmininkas Zhangas Gaoli prieš kurį laiką tikino, kad šalis vis dar gali džiaugtis savo turimomis strateginėmis galimybėmis ir dėl to yra visiškai rami dėl savo ateities.
„Financial Times“ apžvalgininkas Martinas Wolfas mano, kad šį teiginį galima vertinti dvejopai.
Viena vertus, tai patvirtina ankstesni Kinijos laimėjimai. Jos vienam gyventojui tenkanti BVP 1980 metais sudarė vos 2 proc. tos, kuri teko JAV gyventojui. 2014 metais ji sudarė jau 24 proc.
„Nereikia pamiršti ir to, kad Kinija iš ties turi didžiulių stiprybių bei potencialo“, – rašo M. Wolfas.
Tačiau jis taip pat mato dvi priežastis, kodėl Kinijos ateitis gali būti miglota. „Pirma, labai spartus augimas primena važiavimą dviračiu: kol palaikai greitį, viskas būna gerai. Tačiau vos tik pradedi stoti, dviratis ima mėtytis į šalis“, – aiškina analitikas.
Kaip antrą priežastį jis įvardina tai, kad Kinijos ekonomika yra labai nesubalansuota, o sulėtinti tokios ekonomikos augimą yra be galo sunku.
Akcijų rinkos bėdos
Šią vasarą pasaulio dėmesį bent kelioms dienoms buvo sukausčiusi Kinijos akcijų rinka. Kai kas net ėmė nerimauti, kad staigus jos kritimas gali sukelti naują finansų krizę visame pasaulyje. Tačiau bent kol kas nerimauti galima nustoti, nes situacija iš dalies suvaldyta.
Kaip aiškina Pekine gyvenantis iš Ispanijos kilęs finansininkas Michaelis Pettis, kinų rinka yra kur kas labiau valdoma spekuliantų, nei kitos.
„Joje trūksta investuotojų į vertę, pavyzdžiui, pensijų fondų, institucijų ar tikrai patyrusių investuotojų“, – teigia jis.
Kad akcijų rinkos problemos gali turėti labai neigiamų padarinių Kinijos ar viso pasaulio ekonomikai abejoja ir „The Washington Post“ apžvalgininkas Robertas J. Samuelsonas.
„Taip atsitikti gali tik dėl vadinamojo „turto efekto“. Kai žmonės jaučiasi turtingi arba vargšai, jie ir savo išlaidas derina atitinkamai, – akcijų vertės poveikį žmonių psichologijai aiškina jis. – Tačiau Kinijoje vos 9 proc. gyventojų turi akcijų, kai JAV jų turi beveik pusė namų ūkių.“
