Bulgarija, Estija, Vokietija, Latvija, Lietuva, Lenkija ir Rumunija gaus po karinės technikos komplektą, kurio pakaktų vienai kuopai arba batalionui apginkluoti ir kuris bus dislokuotas tose šalyse bent jau laikinai. A.Carteris sakė, kad ta technika galės būti kilnojama regione, vykdant karių mokymams ir pratyboms.
Tarp numatomos dislokuoti ginkluotės bus ratinių pėstininkų kovos mašinų „Bradley“ ir savaeigių haubicų.
Toks žingsnis leistų NATO šalims greičiau reaguoti į bet kokią karinę krizę šiame regione.
Pirmoji sunkioji JAV ginkluotė Baltijos šalis turėtų pasiekti kitų metų pradžioje, pranešė Lietuvos krašto apsaugos ministerija (KAM).
Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas savo ruožtu pareiškė, kad Lietuva jau pasirengusi priimti sąjungininkų pajėgas ir įrangą.
„Nuolatinis sąjungininkų pajėgų buvimas ir išankstinis jų karinės įrangos dislokavimas yra labai svarbus veiksnys, siekiant užtikrinti Baltijos regiono saugumą. Lietuva jau šiandien yra pasirengusi priimti atitinkamo dydžio sąjungininkų pajėgas ir įrangą“, – per susitikimą Taline teigė ministras.
Jungtinių Amerikos Valstijų dislokuojama ginkluotė Rytų Europoje palengvins pratybų šiose šalyse organizavimą, sako JAV misijos prie NATO vadovas ambasadorius Douglasas Lute.
„Tai būdas padaryti mūsų mokymus efektyvesniais“, - žurnalistams NATO būstinėje Briuselyje antradienį sakė D.Lute.
Klaustas, ar tokiu žingsniu JAV „nesuerzins“ Rusijos, jis pabrėžė, kad kartu su technika Europoje nebus dislokuojami JAV kariai. Diplomato teigimu, siųsti ginkluotę į Rytų Europą nėra vienašališkas Amerikos sprendimas - to prašė ir pačios ginkluotę priimsiančios šalys.