Dar prieš atsirandant „Horizontui 2020” vykdyta ES mokslinių tyrimų septintoji bendroji programa, koordinuota Europos mokslo tarybos (EMT). Siekiant remti pažangiausius mokslinius tyrimus, šiaip programai 2007-2013 metais skirtas 7,5 mlrd. eurų biudžetas. Įvertinus programos reikšmę padedant ugdyti mokslininkų kompetenciją ir skatinant juos siekti didelių tikslų, programa gyvuoja ir toliau – ji tapo „Horizontas 2020” esmine dalimi.
Dalyvavimas – ranka pasiekiamas
Lietuvos mokslininkai, besidomintys EMT, nebūtinai turi kapstytis po begalę ES dokumentų ir kontaktuoti su Briuselyje esančia organizacijos būstine. Kiekvienoje šalyje, galinčioje dalyvauti programoje, yra nacionaliniai atstovai, galintys konsultuoti ir padėti bet kuriuo su EMT susijusiu klausimu.
Lietuvai atstovaujanti Lietuvos mokslo tarybos Tarptautinių programų skyriaus darbuotoja Jurgita Stonytė pirmiausiai akcentuoja, jog šios programos atveju tikrai svarbu labai tiksliai žinoti taisykles ir reikalavimus.
“Europos mokslo taryba finansuoja labai inovatyvius, rizikingus, mokslo ribas praplečiančius projektus – dauguma jų yra tarpdisciplininiai, daugiadisciplininiai. Svarbiausia, kad projektas buvo drąsus ir novatoriškas, galbūt net reikštų naujos mokslo krypties atsiradimą. Šiuo atveju kalbame apie fundamentinius mokslinius tyrimus, tad ir idėjos turi būti labai konkurencingos. Nefinansuojami tokie projektai, kai kažkas daroma Lietuvos mastu arba kai tyrimas jau vykdomas Vokietijoje arba Japonijoje”, - svarbiausius dalykus akcentuoja LMT atstovė.
Kitas esminis aspektas – savo galimybes galima iš anksto įsivertinti ir pagal gyvenimo aprašymą. Anot ekspertės, vertinamas ne tik projektas, t.y. idėja, bet ir jo vykdytojas tyrėjas, jo arba jos patirtis.
“Galimybės labai priklauso nuo aplinkos, kurioje asmuo auga kaip mokslininkas. Taip pat tos aplinkos vietos bendrame pasauliniame mokslo kontekste. Labai svarbu, jog mūsų jaunieji mokslininkai turėtų kuo daugiau galimybių išvykti ir stažuotis, mokytis užsienio institucijose ar laboratorijose. Nes vertinant žiūrima, kokia yra aplikuojančio asmens tarptautinė karjera. Juk tarptautinė patirtis leidžia gimti visai kitokioms idėjoms ir mokslinei kultūrai. To, kad jaunas mokslininkas dirba vadovaujamas vieno profesoriaus Lietuvoje, kartais nepakanka. Be to išskirtinių mokslininkų Lietuvoje nėra labai daug”, - kelius, vedančius į sėkmę programoje, nurodo J. Stonytė.
Gavai premija – esi išskirtinis
Taisyklių priminimas ir nuolatinis aiškinimas – ypatingai svarbus. Geriausias to patvirtinimas – skaičiai. Iki šiol Europos mokslo tarybos finansavimą gavo tik trys lietuvaičiai, nors bandančių – dešimtys.
“Iš viso yra trys sėkmės istorijos. EMT dotacijas laimėjo Dr. Andrius Baltuška (Vienos technologijos universitetas), Dr. Aleksandras Ovsianikovas (Vienos technologijos universitetas) ir Dr. Margarita Gleba (Londono universiteto koledžas). O bandymų lyg iš nemažai - 62 per visą 7-ąją bendrąją programą. Paraišką sudaro dvi dalys, vertinimas vyksta irgi dviem etapais. Deja, mūsų mokslininkai net neperžengia to, sakykime, kvalifikacinio slenksčio – nepatenka į antrąjį vertinimą”, - apie lietuvių situaciją pasakoja ekspertė.
J. Stonytė tvirtina, kad tokie rezultatai nėra ypatingai stebinantys. Priežastys, nulemiančios tokią situaciją yra aiškios.
“Dažnai tai būna aplikuojančių mokslininkų kompetencija, nes dalyviams keliami tam tikri reikalavimai. Konkurencija - labai didelė. O sėkmės rodiklis – tik 10-12 procentų. Mūsų mokslininkai, kurie teikia paraiškas, daugeliu atveju yra žemesnės kvalifikacijos nei dalyviai iš kitų valstybių. Antroji priežastis – projekto arba tyrimo idėja nėra pakankamai aktuali ar inovatyvi”, - pasakoja specialistė.
Pagalba – iš verslo?
Tam, kad EMT sąrašuose atsirastų daugiau lietuvių sėkmės istorijų, reikia ieškoti ir pagalbos už mokslinės bendruomenės ribų. Pagalbininku, be abejonės, gali tapti ir verslas. Kompanijų globojamiems jauniems mokslininkams galėtų atsiverti daug durų.
“Jei verslas dažniau imtųsi tos iniciatyvos ir motyvuotų mokslininkus jaunuosius, suteikdamas jiems tam tikras galimybes tobulintis, galbūt išvykti stažuotis ir grįžti į Lietuvos įmonę, tai būtų labai puiku”, - tikina ekspertė.
Be to, tokia veikla kartu kurtų didžiulę pridėtinę vertę visai šaliai.
“Kompanijos iš tikrųjų gali tai daryti. Ir turime gerą pavyzdį – mokslininką Dr. Liną Mažutį. Arvydas Janulaitis, biomedicinos mokslų daktaras, padėjęs pagrindus pirmosioms Lietuvoje moderniosios biotechnologijos įmonėms bendrovėms „Fermentas“ ir „Biofa“, jį ne tik paskatino tobulintis užsienyje, bet ir įkūrė jam laboratoriją už milijoną litų Lietuvoje, kad jis sugrįžtų iš JAV su nauja patirtimi.”, - pavyzdį komentavo J. Stonytė.
