Pastatai įkaista labai greitai
Nors būsto renovacijos procesas labiausiai yra orientuotas į šilumos energijos taupymą žiemą ir išlaidų šildymui mažinimą, modernizuojant namą galima pagalvoti ir apie vasaros karščių keliamo diskomforto mažinimą.
Pasitaiko diskusijų, neva plytiniuose namuose vasarą karščiau, nei statytuose iš betono plokščių. Vis dėlto tai yra mitas. Labiausiai karštis vasarą veikia tuos butus, kurių langai atsiveria į pietus. Jei langai yra šiaurės vakaruose, bute bus vėsiau. O medžiaga, iš ko yra pastatytas namas - plytos ar betonas, - didelės įtakos neturi.
Anot vienos projektavimo bendrovės architekto Marijaus Surdoko, kelios karštos dienos išlygina medžiagų akumuliaciją, nes pereinamasis laikotarpis, kuriuo medžiaga kaip betonas savyje turi sukaupusi šalčio, yra trumpas – vėliau medžiaga nebevėsina ir karštu metu per savaitę praranda savo akumuliacines sąvybes.
Įprastai, perkaitimo vasarą problema sprendžiama dar projektuojant namą. Pirmiausia žiūrima, į kurią pusę šviečia saulė ir galvojama, kaip nuo jos apsisaugoti. Tuomet priimami tūriniai sprendimai, o techniniai, tokie kaip ventiliacijos įrengimas, - jau tik antroje eilėje.
Apšiltintas fasadas apsaugo nuo perkaitimo
Kuo daugiau apšiltinamas fasadas, tuo lėčiau prikaista patalpa, nes karščiui sunkiau patekti į vidų. Analogiškai ir kuo geresni langai sudedami, tuo sudėtingiau šilumai prasiskverbti į vidų.
„Renovacijos metu, kai namas nėra perstatomas iš naujo, natūralu, kad nuo kaitros tenka gintis techniniais sprendimais. Medžiagos daro didelę įtaką būsimam namo mikroklimatui. Betonas silpnai akumuliuoja šilumą ir šaltį, silikatiniai blokeliai iš vis neakumuliuoja šalčio, bet tai aktualu tiems, kas statosi naujus namus ir gali rinktis statybines medžiagas. Renovuojant išeitis namams, kenčiantiems nuo kaitros, būtų vėdinimas – oras turi cirkuliuoti. Renovuojant namus įrengiami nauji, modernūs langai, gerai sutvarkomi mazgai. Be to, gyventojai, siekdami apsiginti nuo karščio, gali įsirengti išorines žaliuzes, saulės kontrolės sistemas“, - siūlo M. Surdokas, pridėjęs, kad po renovacijos namui įkaisti neleidžia ir apšiltintos sienos.
Architektas sako matąs inovatyvių ir teigiamų sprendimų, priimtų renovuojamuose namuose. Pavyzdžiui, tam, kad viduje konstrukcijų nereiktų tiesti naujų, sudėtingų šachtų vėdinimui, jei siena šiltinama 20 cm, tiesiog galima pirmuose 10 cm fasado išorėje išvedžioti ventiliacijos vamzdžius.
„Tokia praktika puikiai taikoma Suomijoje, Latvijoje, Estijoje. Tokiuose namuose intervenciją į interjerą yra minimali – tik išmušama siena ir į ją įdedamos grotelės, bet butas tampa gerokai aukštesnės kokybės, puikiai ventiliuojasi“, - pastebi M. Surdokas.
