Maža to, skelbiama, jog bilietų kainos prasidės nuo viso labo 10 eurų į vieną pusę. Netrukus po šių naujienų keleivių ir apžvalgininkų būrys pasiskirstė į dvi stovyklas. Kol vieni džiūgavo ir iš karto ėmė dairytis didesnio lagamino į „XXL“ dydžio šalį, skeptikai atkirto, jog bagažas per Atlantą kainuos brangiau už patį bilietą ir siūlo dar palaukti, kas bus toliau.
10 eurų kaina – akių dūmimas?
Žiūrėk nežiūrėjęs, tačiau apie pigius skrydžius per Atlantą jau paskelbta. „Ryanair“ ketina per artimiausius penkerius metus pradėti reguliariai skraidyti iš 12-14 Europos oro uostų į tiek pat nusileidimo vietų JAV.
Airijos kompanijos vadovas charizmatiškasis Michaelas O‘Leary teigia, jog dalis skrydžių kainuos nuo 10 eurų , tačiau manoma, kad prie šios sumos dar reikėtų pridėti papildomus skrydžio mokesčius. Juos turėtų sudaryti atsiskaitymo kreditine kortele, oro uosto mokesčiai, taip pat vietų rezervacijos bei kiti kaštai, kurie gali būti neįtraukti į pradinę kelionės bilieto kainą.
Be to, M. O‘Leary neslepė, kad nemokamai maitinti keleivių skrydžio metu jo kompanija net neketina, o už kiekvieną sumuštinį ar kavos puodelį ilgo skrydžio metu keleiviams teks susimokėti. Ir greičiausiai toli gražu tai kainuos nemažus pinigus.
Dėl nuostolių keičia kryptį
Gerai visiems pažįstamas „Ryanair“, pasakysite. Galbūt; tačiau po pernai paskelbto didžiausio per penkerius metus nuostolio (£28 mln.), kompanijos vadovai suprato, kad vairalazdės savo rankose jie jau nebelaiko taip tvirtai, kaip anksčiau. Stiprūs konkurentai, pirmiausiai „Easy Jet“ ir „Wizz Air“, atsiriekė nemažą pyrago dalį ir toliau sėkmingai vilioja tūkstančius keleivių į savo pusę.
Reaguodama į netikėtus nuostolius, „Ryanair“ jau kitą dieną pristatė patogesnį ir mielesnį akiai interneto puslapį. Vėliau sekė švelnesnis tonas keleivių atžvilgiu, kol galiausiai paskutinė didžiausia naujiena – tolimųjų pigių skrydžių pristatymas.
Keleiviams – geros naujienos
27-erių metų Algis iš Londono nemano, kad „Ryanair“ sunkiai seksis ištesėti pažadą keleivius per Atlantą skraidinti taip pigiai: „Pagalvokite, jeigu skrydis į Ameriką kainuos tik 10 eurų, tai kaip greitai tie bilietai bus išgraibstyti. Žmonės nusipirks, o tik po to nuspręs, skristi, ar ne. Tai faktas, kad pačių pigiausių bilietų nebus daug. Bet, jeigu pigiausi bus parduodami taip pigiai, tada gal ir brangesni nebus labai brangūs. Manau, kad prie kainos prisidės papildomi mokesčiai, bagažas taip pat ne už dyką. Amerikoje jau yra tekę pabuvoti, tačiau jeigu bendra kaina nebus didesnė nei 50-80 svarų į vieną pusę, tada visai apsimokės dar kartą nuskristi pasidairyti į Niujorką kurį savaitgalį.“
Verslo klasė apsimokės
„Ryanair“ tikslas – į tolimųjų reisų skrydžius pritraukti ne tik Algį ir Eveliną. Ne mažiau svarbu M. O‘Leary ir kompanijai yra atrasti tuos keleivius, kurie sugebėtų kompensuoti oro linijoms nuostolingas ir juokingai mažas ekonominės klasės bilietų kainas. Dėl to pastaruoju metu „Ryanair“ dairosi, anot M.O‘Leary, „ne keturių ar šešių, - o keturiasdešimt – šešiasdešimt“ didelių transatlantinių lėktuvų.
Kiekviename iš jų turės užtekti vietos ne tik kojoms ištiesti, bet ir atskiram, erdviam verslo klasės korpusui. Būtent verslo klasės klientai, kuriems bilieto kaina nebus tokia svarbi, nes dažniausiai jų skrydžio darbo reikalais išlaidas apmoka turtingos kompanijos, bus tie, kurie padengs skrydžio savikainą. Galima sakyti, kad „Ryanair“ bandys žengti į naują, dar neištyrinėtą dangų – brangesnių klientų verslo klasę.
Tačiau ne tik verslininkai ir bankininkai turės sunešti aukso puodą ponui M. O‘Leariui. Vadovas kalbėdamas apie ambicingus kompanijos ateities planus neslėpė, kad jo kompanija sėkmingai sugeba uždirbti net iš „99 pensų skrydžių“. Kaip jis pats sako: „15 procentų keleivių mielai palieka pinigų už pirkinius lėktuve, todėl jų atsisakyti būtų tiesiog kvaila!“
Vis dėlto: „Ne visi bilietai kainuos po 10 eurų. Mums reikės kuo daugiau verslo klasės keleivių tam, kad galėtume palaikyti mažas kainas likusiems.“
Autobuse – patogiau?
Vis dėlto išgirdus „Ryanair“ pavadinimą daugumai keleivių kyla asociacijos su nebrangiu skrydžiu be didesnių patogumų. „Tiksliau, be jokių patogumų“ – kalbėdama su „Tiesa“ juokėsi Evelina iš Lutono. „Keliaujant su mažais vaikais, vietos lėktuve galėtų būti ir daugiau. Seniau stiuardesės ir kiti keleiviai mandagiai užleisdavo vietą eilėje prie lėktuvo sparnų. Ten bent vietos kojoms ištiesti buvo žymiai daugiau. Dabar, kiek žinau, visos vietos sužymėtos; kaip biliete atspausdinta, ten reikia ir sėsti.“
„Būna, kad skrydis taip prailgsta ir nutirpsta kojos, jog su vyru pajuokaujame, kad kratytis autobusu per visą Europą būtų maloniau. Tačiau, žinoma, nėra ko skųstis – jeigu ne „Ryanair“, neskraidytume į Lietuvą aplankyti artimųjų du kartus per metus.“
Su Evelina sutiko ir kaunietis Algis, gyvenantis Londone jau septynerius metus. Aplankyti artimųjų į Lietuvą jis taip dažnai nekeliauja, nes, kaip pats sako, „per trejus metus du trys kartai – pats tas“.
Pernai sukūręs šeimą ir vestuves gimtinėje atšokęs jaunas vyras su žmona medaus mėnesiui pasirinko būtent Jungtines Valstijas. „Po vestuvių iš Kauno per Londoną skridome tiesiai į Niujorką. Lėktuvo bilietai tikrai nebuvo patys brangiausi, užsisakėme juos prieš pusmetį, kainavo apie 250 svarų vienam žmogui į vieną pusę. Manau, kad tokia kaina yra visai padori, tuo labiau, kad skridome atostogų sezono metu, liepos mėnesį, kada dauguma kelionių pabrangsta beveik kelis kartus.“
Apie „Ryanair“ skrydžių kokybę Algis negalėjo pasakyti nieko blogo: „Nesureikšminu paties skrydžio, kaip ir laiko, praleisto lėktuve. Jeigu labai nori pamatyti naują šalį, tas penkias ar septynias valandas galima ir pakentėti. Juk nereikia griovio kasti, užtenka tik ramiai pasėdėti.“
Algis taip pat palygino skrydį lėktuvu su kelione tarpmiestiniais autobusais: „Turime draugų Liverpulyje, apie 500 kilometrų į šiaurę nuo Londono. Seniau keliaudavome jų aplankyti autobusu, apie šešias valandas į vieną pusę – ir nieko čia baisaus. Išlipi, nusivalai dulkes, padarai kelis pritūpimus, ir praeina visas nuovargis.“ – vaizdžiai savo nuomonę dėstė Algis.
„Į Niujorką pernai skristi buvo pakankamai patogu, vietos kojoms ištiesti buvo, bet nepasakyčiau, kad tos vadinamosios „geros“ oro linijos kažkuo labai skirtųsi nuo biudžetinių. Patiko tai, kad už dyka pamaitina ir pagirdo, bet mokėti už tai £150- £200 brangiau – neapsimoka.“ – skrydžio į JAV įspūdžiais dalinosi pašnekovas.
Į Ameriką skris
Paklausti, ar tiki „Ryanair“ planais netolimoje ateityje reguliariai skraidyti į didžiausius JAV miestus, pašnekovų nuomonės nedaug išsiskyrė: „Manau, kad tai neišvengiama. Kai tokia konkurencija tarp avialinijų, nėra kito kelio, tik mažinti kainas ir ieškoti naujų maršrutų. Ar bus taip pigu, kaip skelbiama? – Tikiuosi! Niekas nenori susigadinti savo vardo. Dar prisimenu laikus, kai „Ryanair“ tuo metu plėtėsi Europoje ir skridome už 2 centus į Italiją. Atrodo, kad auga ir dabar. Tai kodėl neskristi į Ameriką už 10 eurų?“ – retoriškai klausė Evelina.
Pašnekovei pritarė ir Algis: „Aišku, kad skrisime. Gal ne už 10 eurų – tegul būna nors ir 100 eurų. Vis tiek tokių kainų dar nėra buvę.“
„Ryanair“ – ne pirmieji
Kita Europoje populiarėjanti Norvegijos pigių oro linijų kompanija „Air Shuttle“ savo keleivius į JAV skraidina nuo 2013-ųjų. Taip pralauždama ledus ir parodydama visiems, kad biudžetinių avialinijų skrydžiai nebūtinai turi apsiriboti 3 valandų skrydžiais po tą patį žemyną. Ši aviakompanija skraidina iš Kopenhagos, Stokholmo ir Londono Getviko oro uostų į Niujorką, Los Andželą bei kelis kitus JAV miestus.
Skraidina ji taip pat nebrangiai, palyginti su kitais – nuo 244 JAV dolerių (£155). Tačiau tai, ką pasiūlė „Ryanair“, gerokai sudrumstė debesis apsiblaususioje Europos avialinijų padangėje. Netrukus pigių skrydžių horizonte vėl turėtų pradėti šviesti saulė – visai kaip pro lėktuvo langą.
