aA
Atlikus stogo renovaciją bute tapo drėgniau, o gal sienas „papuošė“ pelėsis? Apie tai, kokios problemos gali atsirasti po stogo renovacijos ir kaip šių problemų išvengti, pasakoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakulteto Statybos technologijos ir vadybos katedros docentas dr. Darius Kalibatas.
Keičiant stogą būtina užtikrinti darbų kokybę
© Shutterstock nuotr.

Dažniausios broko priežastys

„Paliktą broką padeda atskirti įvairios ekspertizės. Jeigu pradėjo rasoti langai ar atsirado pelėsis, galima įtarti esant broką. Tai gali nutikti neteisingai renovavus stogą, peršalus konstrukcijoms ar dėl per didelio sandarumo. Pastaruoju atveju reikia spręsti ventiliacijos, viso namo konstrukcijų trūkumus“, – sako D. Kalibatas.

Pasak pašnekovo, stogo renovacijos trūkumai gali atsirasti kuomet yra elementariai pažeidžiami statybos reikalavimai, kai dirbama netinkamu tam metu, pavyzdžiui, žiemą. Broką gali palikti ir pakankamai žinių neturintys statybininkai. Jie gali neteisingai sujungti sandūras, siūles ir pan. Broko atvejų gali pasitaikyti ir jei norima sutaupyti statybinių medžiagų, šiukšlių išvežimo kaina.

„Jei darant renovaciją paliekama sena danga, nes norima sutaupyti šiek tiek pinigų šiukšlių išvežimui, tai sena danga užklojama nauju apšiltinimu, hidroizoliaciniu sluoksniu. Taip elgtis žalinga – sena danga gali praleisti vandenį, joje esančios medžiagos, pavyzdžiui, pelėsiai, yra „užkonservuojami“, – pastebi D. Kalibatas.

Svarbu laikytis techninių reikalavimų

Pašnekovo manymu, stogo renovacijos trūkumai gali atsirasti ir tuomet, jei statybininkai formuodami stogo nuolydį jį padaro nepakankamo dydžio. Tuomet ant stogo gali užsilaikyti vanduo, kauptis drėgmė. „Nuolydis taisytinas, bet jei po apačia yra sena danga, šiukšlės, tuomet reikia visą dangą lupti ir kloti naują“, – sako VGTU Statybos fakulteto docentas.

D. Kalibatas pabrėžia, kad norint išvengti renovavimo broko reikėtų nuosekliai vadovautis statybos techniniu reglamentu STR 2.05.02:2008, kuriame aprašyti reikalavimai įvairių tipų stogams.

„Reikėtų laikytis rekomendacijų ten aprašytiems sluoksniams, minimaliems gyvenamųjų daugiabučių stogų nuolydžiams. Jei nuolydį padarysite didesnį, tai bus tik į naudą. Tuomet vanduo neužsilaikys, nes, kaip sakoma, geriausia hidroizoliacija yra nuolydis. Kai vanduo neužsilaiko, tai jis ir neprabėga“, – tvirtina mokslininkas.

Anot pašnekovo, taisyklingai renovuojant stogą pirmiausia turėtų būti pašalinama sena danga, visos ant stogo esančios šiukšlės. Tuomet reikėtų formuoti nuolydį, dėti garo izoliaciją, šilumos izoliaciją, ant viršaus – hidroizoliacinę dangą. Kitas variantas – paklojus garo izoliaciją galima formuoti nuolydį iš šiluminio sluoksnio, o ant viršaus tuomet klojama hidroizoliacinė danga.