JAV nėra jokio įstatymo ar religinės normos, nurodančios nuotakai perimti vyro pavardę. Tačiau apie 70 % amerikiečių mano, kad nuotaka turi pasikeisti pavardę.
Pietvakarių Filipinuose gyvenantys aborigenai tiki, kad merginos iki vestuvių neturi sielos.
Senovės Romoje nuotakos po nuometu įsidėdavo česnakų ir rozmarinų. Šie augalai simbolizuodavo ištikimybę, vaisingumą, saugodavo nuo blogio ir atstodavo jaunosios puokštę.
Rytų šalių kultūrose balta spalva simbolizuoja gedulą, todėl šiuose kraštuose šio atspalvio vestuvinė suknelė – neįprastas pasirinkimas.
Nuotakai po kojomis barstomi žiedlapiai simbolizuoja džiaugsmingą šeimyninį gyvenimą.
Daugelyje kultūrų ką tik susituokusioms poroms dažnai įteikiama simbolinę reikšmę turinčio maisto. Pavyzdžiui, Prancūzijoje jaunavedžiai apibarstomi kviečiais, Sicilijoje – duonos trupiniais, Bulgarijoje – figomis, o senovės Romoje – riešutais, datulėmis ir aguonomis.
Senovės Graikijoje į vestuves susirinkę svečiai po ceremonijos nuplėšdavo dalį nuotakos suknelės, kad būtų lengviau mesti keliaraištį.
Kai kuriose Afrikos gentyse po vestuvių ceremonijos nuotaka sveikinama žodžiais: „Susilauk su šiuo vyru 12-os vaikų.“
Didžiojoje Britanijoje tikėta, kad, norėdama gyventi laimingai, nuotaka per vestuves privalo pabučiuoti kaminkrėtį. Anot anglų, jie ne tik valo kaminus, bet ir išvaiko piktąsias dvasias.
Beduinų mergaitės vestuvines sukneles dažnai pradeda siūti sulaukusios devynerių, kad suspėtų jas baigti iki 14–15 m. Tuomet dažniausiai išteka.
Daugybėje senovės kultūrų geltonos spalvos vestuvinė suknelė simbolizuoja nuotakos ketinimą apgaudinėti vyrą.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
