Stogo, kaip ir kitų daugiabučio dalių, – sienų, langų, durų, pamatų – svarba bendram namo klimatui yra itin didelė. Svarbu, kad atliekant stogo renovaciją darbai būtų atliekami kruopščiai, laikantis numatytų normatyvų ir darbams būtų naudojamos kokybiškos medžiagos. Tuomet galima pasiekti geriausių rezultatų.
Reikalavimai – didesni
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakulteto Statybos technologijos ir vadybos katedros docentas dr. Darius Kalibatas teigia, kad sovietmečiu stogo šiluminei varžai buvo keliami mažesni reikalavimai, todėl dabar dauguma daugiabučių neatitinka šių dienų minimalių reikalavimų. Senesnės statybos daugiabučių stogų šiluminė varža siekia apie 1 kv. m K/W, nors pagal dabartinius reikalavimus turėtų būti ne mažesnė nei 6,25 kv. m K/W. Taigi, renovavus stogą šiluminės savybės pagerėja maždaug 6 kartus. Šilumos laidumas turėtų siekti ne daugiau 0,16 kv. m K/W.
„Daugumos renovuojamų stogų viršutinė hidroizoliacinė medžiaga yra pralaidi, stogas praleidžia vandenį, drėgmę. Norint pasiekti šiluminės varžos reikalavimus, neužtenka patiesti hidroizoliacinę medžiagą - reikia pakloti šiluminį sluoksnį. Dėl to dažniausiai ir atliekama renovacija“, – sako D. Kalibatas.
Stogo renovacija gali ne tik padėti apsisaugoti nuo šalčio, drėgmės, pelėsių. Šiuolaikinės statybinės medžiagos ir statybų technologija viršutinių aukštų gyventojams leidžia komfortiškai jaustis karštomis vasaros dienomis – stogas neįkaista.
Nustatoma tyrimais
Pasak D. Kalibato, prieš renovaciją namo išorė (sienos, stogas, langai ir kt.) tiriama. Taip nustatoma namo dalių šiluminė varža, apskaičiuojami patiriami nuostoliai. Stogo šiluminė varža gali būti nustatoma pasitelkus preliminarius skaičiavimus pagal stogui naudotas statybines medžiagas, jų susidėvėjimą. Taip pat gali būti užsakomi tyrimai šilumos nuostoliams apskaičiuoti - peršviečiamas stogas ir kitos namo konstrukcijos. Dar vienas, kiek rečiau naudojamas būdas šilumos varžai apskaičiuoti, – ant stogo statomi specialūs davikliai.
Plokščias daugiabučio stogas turėtų būti renovuojamas laikantis nustatytų statybos normatyvų taisyklių.
„Turėtų būti pašalinama sena danga, vietoje jos – formuojamas nuolydis, garo izoliacija, ant jos – šilumos izoliacija ir galiausiai – hidroizoliacinė danga“, – pastebi pašnekovas.
Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) duomenimis, aktyvi daugiabučių renovacija šiuo metu vyksta 55 savivaldybėse iš 60-ies. Aktyviausiai statybos darbai šiuo metu vyksta Kauno (renovuojami 138 namai), Vilniaus (137 namai), Klaipėdos (97 namai), Ignalinos (80 namų) savivaldybėse.
