Prasidėjo masinis pievų deginimas – rykštė iš po žiemos prabundančiai gyvūnijai. Būtent todėl Aplinkos ministerija inicijavo naują priemonę šiai žalai mažinti.
Praėjusiais, 2014-aisiais metais, ugniagesiai gavo 4000 iškvietimų kovoti su gaisrais atvirose vietovėse. Skaičiuojama, kad viena gaisrininkų ekipažo darbo valanda kainuoja 71 euru. Net jei ugniagesiai dirbo velniškai efektyviai ir per valandą vienas ekipažas užgesindavo vieną gaisrą, visiems mums tai kainavo beveik 300 000 eurų. Kokia žala padaryta gamtai – nebepaskaičiuos niekas.
„Kiekvienais metais turime tą pačią problemą – žolės deginimą. Ačiū dievui, išvengėme žūčių, tikimės, jų daugiau ir nebus. Dažnai važinėju į Žemaitiją ir pasitaikydavo, kad autostradoje nebūdavo jokio matomumo. Dabar, vizualiai, tokių masinių deginimų nebėra“, – sakė Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.
Gaisrai siaučia visus metus. Pirmoji banga naikina prabudusius vabzdžius, kiškių jauniklius, vėliau, kai paukščiai pievose pradeda sukti lizdus, ugnis neaplenkia ir jų jauniklių.
Praėjusiais metais pievose gaisrai kilo dažniau nei metais prieš tai. 2013 metais jų kilo 3500 ir nors atsakomybė už pievų deginimą ir sugriežtinta, gaisrų padaugėjo. Jų ne tik buvo daugiau, bet jie buvo ir pavojingesni. 100-ą kartų degė miškas, 6 – durpynai, per pievų gaisrus apdegė ir žmonės.
Iki šiol pievų degintojai išsukdavo gan nesunkiai. Žala skaičiuojama būdavo pagal išdegusį plotą, todėl nebuvo milžiniška.
Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai išaiškino pirmuosius padegėjus šiemet ir jiems finansinė atsakomybė gresia pagal naują tvarką.
Už vieną išdegintą hektarą pievų teks atlyginti 800 eurų žalą gamtai, o minimalus žalos atlyginimas, net už kelis arus, kainuos 100 eurų. Pagal administracinių teisių pažeidimų kodeksą žolės deginimas užtraukia baudą nuo 28 iki 231 euro, o pareigūnui – nuo 57 iki 289 eurų. Ugniai persimetus į mišką, skaičiuojama papildoma žala.
Kiekvienam žemės savininkui tenka atsakomybė pranešti apie jo valdose kilusį gaisrą. Jei jis to nepadaro, jam už tai taip pat gali būti skiriamos baudos, ribojamos išmokos už pasėlius.
Sostinėje už žaliųjų atliekų – lapų, šakų, žolės – deginimą gresia dar didesnės baudos. „Tvarkymo ir švaros taisyklių“ punktuose numatyta: draudžiama kūrenti laužus, deginti: lapus, šakas, žolę ir kitas atliekas. Šio punkto nesilaikymas pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 161 straipsnį užtraukia baudą iki 579 eurų.
Vis dėlto, ne visada gaisrai kyla sąmoningai deginant atliekas. Gaisras lengvai kyla ir nuo numestos cigaretės.
„Kartais, o ypač pakelėse, gaisras gali kilti nuo numestos nuorūkos. Apgaulingai atrodo tai, kad gamtai greitai sužaliuoja ir atsigauna. Gaisro vietoje žūva ir mikro fauna, ir paukščiai. Tokie gaisrai ne tik teršia, bet ir daro didelę, nehumanišką žalą“, – sakė ministras.
Primename, kad už ne vietoje numestą cigaretę gresia 144 eurų bauda.