C. Donnelly taip pat pateikė revoliucingą siūlymą: jo nuomone, gali būti, kad atėjo laikas keisti Vašingtojo sutarties 5-ąjį straipsnį taip, kad ten nebeliktų žodžio „ginkluota“ ataka: tai reiškia, kad NATO šalys kolektyviai reaguotų į bet kokio pobūdžio ataką, ne tik ginkluotą.
„Tai gali pareikalauti Vašingtono sutarties pataisymo, sutartis gali būti iš pagrindų pakeista išėmus iš 5-ojo straipsnio vieną žodį – tas žodis „ginkluota“. Mes dabar baiminamės ne tik ginkluotos atakos, mes baiminamės bet kokios atakos“, - trečiadienį Rotušėje surengtoje tarptautinėje diskusijoje „Mažosios valstybės šiuolaikinėje geopolitinėje erdvėje: istorijos pamokos ir dabarties iššūkiai“ sakė pranešėjas.
Rusija grasina Lietuvos egzistencijai
C. Donnelly teigia, kad kariniai aljansai paprastai mažoms valstybėms suteikia didesnį balsą: per tarptautines struktūras mažos valstybės įgyja didesnės galios, naudodamosi tarptautinėmis institucijomis jos yra saugesnės.
„Bet, kaip sakė vienas kalbėtojas, pasaulis keičiasi. Šiandien sistema pajudėjo iš sistemos, kurioje per penkiasdešimt metų pokyčių buvo labai mažai, prie sistemos, kurioje viskas nuolatos kinta ir kinta labai greitai. Toks pokyčių greitis atima valstybių, nacionalinių ir tarptautinių institucijų galimybę prisitaikyti prie pokyčių, išlikti tikslingiems. Tai apima ir aljansus, tokius kaip NATO. Iššūkis, kuris šiandien mums iškilo, reikalauja užtikrinti, kad mūsų institucijos – nacionalinės ir tarptautinės - gebėtų prisitaikyti greičiau. Tai labai skausminga ir sunki užduotis, ypatingai demokratijoms. To tikrai nepasieksime be žmonių paramos, tik vyriausybių pastangomis“, - sakė pranešėjas.
Buvęs NATO generalinio sekretoriaus patarėjas taip pat pažymėjo, kad jeigu Šaltojo karo metais buvo įprasta tiesioginė karinė ir ideologinė konfrontacija, tai šiuo metu viskas labai kompleksiška. Pasak C. Donnelly, NATO ir Europos Sąjunga buvo sukurtos apsisaugoti nuo paprastesnės konfrontacijos su priešais, jos sukurtos ginti Vakarų pasaulio modelį, vertybes, kurioms dabar iškilo grėsmė.
„Prieš dvidešimt penkerius metus Lietuva prisijungė prie Vakarų pasaulio. Šiuo metu jam grasinama, o grasina šalys, kurios trokšta įtvirtinti savo pačių alternatyvų pasaulio modelį. Tai Rusijos grėsmė. Tai vyksta dabar, vyksta su mumis, mumis visais. Ukraina yra šio konflikto simptomas. Konfliktas Ukrainoje yra ne tik dėl Ukrainos, bet ir dėl mūsų gyvenimo būdo“, - teigė pranešėjas.
„Šis naujas konfliktas apima visas galios formas kaip ginklus: energetiką, kibernetiką, ekonomiką, pinigus – investicijas arba kyšius, taip pat nusikaltimus, korupciją, purvinus triukus, kaip ir tankus, laivus, lėktuvus, bet svarbiausias dalykas yra informacija. Tai hibridinis karas, jis skirtingas nuo to karo, kurį buvo sukurta kovoti NATO. Tai reiškia, kad gynyba ir saugumas tampa ne tik kariuomenių reikalu. Šalys dabar turi įtvirtinti gebėjimus atsispirti visuomenės lygmeniu, gauti visuomenės paramą“, - pabrėžė C. Donnelly.
Buvęs NATO vadovo patarėjas teigia, kad Vakarų konfliktas su Rusija grasina Lietuvos egzistencijai, tačiau apgailestauja, kad situacijos rimtumas nėra aiškiai suvoktas. Tai pasakytina ypač apie Vakarų Europos sąjungininkus, kurie rūpinasi vidinėmis problemomis: finansiniu nestabilumu, nerimauja dėl grėsmių iš Pietų ar Kinijos pusės.
Siūlo reformuoti NATO: ir kuo greičiau
„Aljansai, ypač NATO, dar nėra adaptavęsi prie naujos situacijos. Jis neprisitaikęs prie to, kad nėra vieno paprasto grėsmės taško“, - perspėja C. Donnelly.
Tačiau, pasak pranešėjo, aljansai sudaryti iš šalių narių, tad valstybės gali ir turi kalbėti: pasakyti, ko joms reikia, kaip jos gali prisidėti prie NATO stiprinimo.
„Prisiminkite, aljansai suteikia mažoms valstybėms didesnį balsą. Taigi mums reikia labai rimtai pasižiūrėti į savo pačių šalių institucijas, kad gebėtume kovoti naujo tipo kare“, - sako C. Donnelly.
„Jeigu NATO bus paveiktas naujos pasaulio sistemos, jis privalo būti reformuotas ir greitai. Ir tai neatsitiks savaime, tai nėra kieno nors kito darbas, tai mūsų darbas. Tai privalo būti pripažinta, reikia mąstyti strategiškai, reikia naujų idėjų užpildyti vakuumą mąstyme, reikia, kad aljanso narės pasakytų, ko joms reikia iš aljanso ir kuo jos prisidės prie bendro gėrio. Gali prireikti labai skausmingų sprendimų. Pavyzdžiui, pajudėti nuo mažų reguliariųjų ginkluotųjų pajėgų platesnės teritorinės gynybos link, galbūt įteisinant privalomą tarnybą“, - sako buvęs NATO vadovo patarėjas.
Jo teigimu, gali būti, kad atėjo laikas keisti 5-ąjį Vašingtono sutarties straipsnį, atsisakant žodžio „ginkluota“ ataka: mat hibridinio karo laikais ataka gali būti ne tik ginkluota: ji gali būti kibernetinė arba tiesioginė, bet užmaskuota civiliais gyventojais, reikalaujančiais neva ginti savo teises nuo vyriausybių veiksmų.
„Jeigu kalbame apie karą, prisiminkime Carlą von Clausewitzą, garsų karo teoretiką ir profesorių. „Agresorius visuomet myli taiką, jis linkęs paimti šalį jai nesipriešinant“. Norint užkirsti kelią, mes privalome norėti ir būti pasiruošę atsakyti į karą. Tai iššūkis Lietuvai, kaip ir kitoms aljanso šalims. Prisiminkite, tai nauja karo rūšis, kai naudojamas ir klasikinis karas, ir kitos galios formos. Tai ne ateities karas, tai karas, kurį mes kovojame dabar, nors neturime žodžių tam išreikšti“, - sakė C. Donnelly.