„Žydai nuo seno garsūs savo verslo tradicijomis. Vieni jų dėl to nekenčia, kiti jais žavisi, treti randa, ko pasimokyti. Daug mėtyta ir vėtyta knygos tauta savo sėkmę grindžia 5 svarbiausiais principais, vaikų auklėjimo filosofija ir religija“, - savo pranešimą „Žydų taisyklės sėkmingam gyvenimui“ vadovų konferencijoje „EBIT2015“ pristatė S. Gurevičius.
Jis dėstė, kad šie 5 principai yra: šeima, atmintis, Izraelis, Tora ir hebrajų kalba.
„Žydas be šeimos – neįmanomas. Mums šeima visada yra brangiausia. Kam mes auginame vaikus? Ne tam, kad jie užaugę galėtų mumis pasirūpinti, o tam, kad užaugę jie augintų savo vaikus su tokia pat meile, kaip mes juos auginome. Antra: vaikas šeimoje. Jis niekada nebus nuošalyje ir niekada nebus lygiavertis šeimos narys, vaikas šeimoje visada bus šeimos centras. Su tokiu požiūriu iš ten ir sėkmingi rezultatai“, - sakė S. Gurevičius.
Be to, žydams, pasak S. Gurevičiaus, yra svarbus tautos istorijos atminimas: dėl to yra prisimenamos ir prieš kelis tūkstantmečius sugriautos šventyklos, lyg tai būtų įvykę vakar. Prisimenant praeitį, aišku, ko siekti ateityje.
„Apie žydus esu girdėjęs daug, – sakė S. Gurevičius. - Bet nesu girdėjęs, kad esame kvaili. Kodėl gi žydai nekvaili?“
Susirinkę verslininkai į šį klausimą reagavo juoku, tačiau S. Gurevičius dėstė, kad žydai nuo vaikystės yra mokomi, kad yra išrinkti daryti daugiau: kai dirbi daugiau, pasiekimai - didesni.
„Sakoma, kad žydai yra knygos tauta. Kokios knygos? Toros, - dėstė jis. - Tora visų pirma yra žinojimas, o ne tikėjimas. Mes iš kartos į kartą perduodame žinias.“
Dar viena svarbi žydams vertybė yra hebrajų kalba, kuria parašyta Tora, pagrindinis žydų religinis ir teisinis traktatas.
„Net trejų metų vaikas skaitydamas Torą supranta, kad žodis turi ne tik raidžių prasmę, ne tik skambesį, bet ir skaitmenis. Atkreipiu jūsų dėmesį, žmonės, kurie mistifikuoja žydų sėkmę, klausia, kaip žydai tiek daug pasiekia. Pagalvokite, kai vaikas nuo trejų metų mokomas ne tik žodį perskaityti, bet ir įvertinti, kad žodis turi skaitmeninę reikšmę, ne tik skaityti, bet ir skaičiuoti, bei sieti visiškai skirtingus žodžius“, - paaiškino S. Gurevičius.
Abejoti ir kelti klausimus
Lietuvos žydų bendruomenės direktorius dėsto, kad žydai savo vaikus nuolat skatina klausti ir patikrinti, ar paskelbtos tiesos tebegalioja.
„Vilniaus Gaono paklausė: kodėl visi mokėsi toje pat klasėje, bet tik jis vienas tapo Gaonu. Ir jis atsakė, ar jūs tikite, kad 101 kartą pakartojus yra geriau nei 100 kartų, kaip parašyta Talmude ir jam atsakė, kad taip. Gaonas sakė, kad 101 kartą pakartojo bei įsitikino, kad tai yra geriau nei pakartoti 100 kartų. Kodėl aš jums tai sakau? Daugelis iš mūsų tiki tuo, kas parašyta, tiki nusistovėjusiomis normomis. Sėkmingi yra tie, kurie patikrino tas normas ir kartais atrado kažką naujo“, - mano S. Gurevičius.
Jis priminė ir garsųjį iš žydų šeimos kilusį žydą Albertą Einšteiną, kuris paaiškino, kuo jis skiriasi nuo vidutinio žmogaus: jei vidutinio žmogaus paprašoma surasti adatą šieno kupetoje, jis džiaugiasi ją radęs, bet pridūrė, kad radęs vieną adatą ieško toliau. A. Einšteinas Nobelio premiją už pasiekimus fizikoje pelnė 1921 m.
S. Gurevičius priminė ir kitą - 1944-ųjų metų - Nobelio prizo laureato žydo Isidoriaus Isaaco Rabi pasakojimą, kai jis už savo pasiekimus padėkojo mamai: ji jaunajam Isaacui grįžus iš mokyklos klausdavo, ne ko jis išmoko, o ar uždavė bent vieną gerą klausimą.
„Dažnai, kad mokytume savo vaikus, naudojame ne rimtus žodžius, o pamokančias istorijas, - apibendrino S. Gurevičius. - Žydiška išmintis sako: net kai mes turime nedaug, net kai mums yra sunku, nenuleiskime rankų, laikykimės savo principų ir būsime sėkmingi.“
Tačiau jis pridūrė, kad žydų berniukų ir vyrų nešiojama kipa primena, kad svarbu atminti ir savo galimybių ribas.
„Dažnai žmogui atrodo, kad aš galiu viską, mano įmonė pasiekė aukštumas, galiu sau leisti, ką noriu. Tam, kad kiekvienas iš mūsų nepamirštų, kad virš mūsų yra daugiau nei vien didžiulis ir galingas aš, aukščiausiame kūno taške yra kipa“, - paaiškino S. Gurevičius.
2011 m. Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, žydams save priskyrė 3050 gyventojai, tai sudaro apie 0,1 proc. visų Lietuvos gyventojų. Judėjų religiją išpažįsta 0,04 proc. arba 1229 asmenų. Didžiausios žydų bendruomenės veikia Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
