Ko nepateko pas mus, būdamas vos 1,5 mėn., pyplys spėjo patirti įvairių nuotykių: pasivažinėti po automobilio kapotu, iškristi vidury gatvės ir likti nesuvažinėtas, pamesti savo gimtąjį krūmą ir mamą, atrasti suaugusiųjų kačių šeryklėlę ir t.t. Dabar Raisiui jau maždaug 6 mėnesiai, bet iki šiol jis mums – neperkastas riešutėlis.
Mes niekada nežinome nei ką jis jaučia, nei ką galvoja. Jis – uždaras ir susimąstęs katinėlis, kaip pavyzdį jo keistumų pasakysime tai, kad tik patekęs pas mus, netrukus jis buvo sugrupuotas su kitu bendro likimo draugu (kad nebūtų taip liūdna), kartu narve jie išgyveno gal 4 mėnesius, bet pirmuosius kelis Raisis elgėsi taip lyg draugo narve net nebūtų (nežaidė, nežiūrėjo į jį, nemiegojo šalia, tiesiog ignoravo), vėliau „išsijudino“, o iškeliavus draugui vėl užsisklendė savyje.
Dabar dažniausiai matome tik Raisio pūkuotą pakaušį, kyšantį iš kraiko dėžutės. Žmonių, rankų ir glostymų bijo, kartais elgiasi visai kaip vaikas, įsivaizduodamas, kad jei tą akimirką užsimerks, niekas nematys ir jo. Bet kartais, kai jis įsivaizduoja, kad žmonės susikoncentravę kažkur kitur, akies krašteliu pastebime, kaip jis gražiai žaidžia su savo žaisliukais, ir jo mielame snukutyje ir šviesiose akytėse atsiranda liepsnelė ir tikros emocijos, tik pasijunta stebimas – kaip mat tampa tingiu meškinuku.
Ar pamils kas keistuoliuką Raisį? Ar padovanos jam kas nors vietelę, kuri taps sava ir jauki? Ar kas nors norės jį suprasti ir priimti tokį, koks yra? Jei galite šiam šviesių akių pūkuotukui padovanoti gyvenimą, skambinkite „Naminukams“ tel.nr. 8 648 30 077 (Vilnius) arba tel.nr. 8 605 46 795 (jei negalime atsiliepti, skambinkite vėliau arba parašykite žinutę, kad perskambintume).