Ar reikia minimalus balo stojant į universitetus?

Švietimo ir mokslo ministerijai siūlant jau šiemet įvesti minimalų balą visiems į aukštąsias mokyklas stojantiems abiturientams, o žiniasklaidoje ėmus nuogąstauti, esą užkertamas kelias visiems, norintiems studijuoti, švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė problemos čia nematantis.

„Mes ir taip į aukštąsias mokyklas priimame beveik 55 proc. visų tais metais baigusių abiturientų. (..) Bandymas priimti visus, kurie atneša pinigus į aukštąją mokyklą, diskredituoja pačią aukštojo mokslo idėją ir pačią mokyklą“, - laidoje „Aktualioji valanda“ sakė R. Vaitkus.

Jis taip pat paaiškino, ką reiškia minimalus balas vienetas stojant į aukštąją mokyklą.

„Konkursinis balas stojant į universitetus arba kolegijas sudaromas iš kelių pagrindinių mokomųjų dalykų. Tarkim, pirmasis pagrindinis dalykas, pagal kurį vyksta atranka, paprastai sudaro 40 proc. svertinio koeficiento. Mes paskaičiavome, kad, jeigu stojantysis į aukštąją mokyklą išlaiko pačiu minimaliausiu lygiu valstybinį brandos egzaminą ir gauna įvertinimą 16, nes žemiau 16 jis to egzamino būtų neišlaikęs, o kiti du jo metiniai mokykliniai pažymiai yra įvertinti ketvertais, jis ir surinktų tą vieną balą“, - sakė R. Vaitkus.

Pasak jo, netgi įvedus tokią sąlygą, kad valstybinis brandos egzaminas turėtų būti išlaikytas surinkus bent 36 balus, tai šiemet į aukštąsias mokyklas valstybės finansuojamas vietas būtų nepatekę apie 100 abiturientų, o į nefinansuojamas vietas būtų nepriimta apie 1000 vaikų.

„Aš čia nematau problemos. Mes negalėtume priimti kelių šimtų vaikų į tas studijų programas – jie tiesiog būtų nukreipiami kitur“, - teigė R. Vaitkus.

Laida „Aktualioji valanda“ transliuojama darbo dienomis 17.05 val.