Kartu pabrėžiama, kad sausis pasiūlys dvigubas pinkles - ne tik pasikeitusią valiutą, bet ir įprastai šiuo metu vykstančius išpardavimus. Taigi norintys neišleisti per daug turi būti dar atidesni.
„Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad žmonėms susivokti ir priprasti prie naujų pinigų leidžia dviem valiutomis skelbiamos kainos.
Pats ekonomistas anksčiau yra paskelbęs, kad nuo sausio sieks gyventi be grynųjų pinigų ir atsiskaitinės tik mokėjimo kortele.
Beje, Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas DELFI sakė, kad prasidėjus Naujiesiems metams maždaug ketvirtadaliu padaugėjo operacijų mokėjimo kortelėmis.
Bankas savo klientams pataria, kaip mintinai perskaičiuoti kainą iš eurų į litus: sumą eurais padauginti iš trijų, tą pačią pirminę sumą padalinti iš dviejų, gautas sumas sudėję gausite kainą litais.
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda patarė žmonėms nepasiduoti iliuzijai, kad kainos sumažėjo, todėl nereikia pradėti pirkti daugiau ar mažiau nei anksčiau.
Pataria galvoje susidėlioti lentynas
Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Marketingo katedros vedėjas Sigitas Urbonavičius sako, kad pasikeitus valiutai žmonėms savo mąstyme reikia pakeisti du dalykus.
„Tyrimai, kurie daromi su įmonių vadovais, perkeliamais dirbti į kitas šalis, rodo, kad jie pereina du etapus. Pirmuoju jie turi susivokti, kiek dabartinė kaina reiškia šitais pinigais lyginant su ankstesniais. O kitas, kai mąstymas persijungia į naują valiutą ir atsiranda skalės, kas brangu, o kas pigu. Pirmas etapas lietuviams sunkesnis, nes yra ir mažiau keliavusių žmonių“, - DELFI komentavo jis.
Pašnekovas gyventojams pataria galvoje susidėlioti keletą apytikslių kainų gairių, kurias būtų lengva prisiminti. Pavyzdžiui, tai, kad 100 Lt yra beveik 30 eurų, 200 Lt - beveik 60 eurų, 300 Lt – beveik 90 eurų.
Sausį tyko dvigubas pavojus
SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė teigia, kad adaptacijos prie naujos valiutos laikotarpis skirtingiems žmonėms bus skirtingas priklausomai nuo jų amžiaus. Vyresniems žmonėms tai gali užtrukti kelerius metus.
Taip pat adaptacijos laikotarpio trukmė priklausys nuo to, ar žmonės yra keliavę ir jau susidūrę su eurais.
„Kada nebeskaudės galvos parduotuvėje? Manau, kad pirmasis galvos skausmo etapas baigsis, kai baisis dviejų valiutų naudojimo laikotarpis. Kitą galvos skausmą pusę metų mažins dviem valiutomis pateiktos kainos, kurios leis susiskaičiuoti, kiek išleidžia ir pagal ankstesnes kainas“, - DELFI komentavo ekonomistė.
Taip pat iš ankstesnių šalių patirties pastebima, kad didesnių daiktų kainas, pavyzdžiui, automobilių ir namų net ir po kelerių kainos skaičiuojamos ankstesne valiuta.
Ekonomistė gyventojams pataria perkant parduotuvėje nuolat skaičiuoti, kiek išleidžia. Pasak J. Varanauskienės, norintiems skaičiuoti mintinai patariama sumą eurais dauginti iš trijų, tą pačią sumą padauginti iš keturių ir išvesti vidurkį iš abiejų skaičių sumos.
„Vis dėlto efektyviausias būdas yra išmokti kainas eurais ir nebebandyti jų paversti į litus“, - tvirtino ji.
Taip pat bandantiems suvokti, kas yra brangu ar pigu eurais, patariama kainą vertinti savo darbo valandomis: susiskaičiuoti, kiek eurų uždirbi per valandą ir įvertinti, ar tas daiktas tiek darbo vertas.
„Taip pat reikia nepamiršti, kad smulkesni pinigai greičiau išleidžiami. Juk dabar jeigu paimtume saują euro monetų, jų vertė būtų keliasdešimt litų. Iki šiol nebuvome pratę, kad mūsų monetos būtų tiek daug vertos. Taigi iš tų piniginių, kurių šeimininkai neplanuoja ir neskaičiuoja, šios monetos gali labai greitai išslysti“, - kalbėjo J. Varanauskienė.
Pasak jos, sausį vykstantys išpardavimai yra dar viena grėsmė gyventi su nauja valiuta besimokantiems žmonėms.
„Tai yra dvigubos iliuzijos pavojus: nuolaidos procentas atrodys didelis ir kaina nurodoma mažu skaičiumi. Taigi prieš perkant reikia nepamiršti pasižiūrėti ir į kainą litais. Net neįvedus euro žmonės suklupdavo ant nuolaidų, tai dabar pavojus jiems yra dar didesnis“, - teigė pašnekovė.
