Tik šiek tiek geresnio įvertinimo sulaukė naujasis Vilniaus m. Savivaldybės pastatas.
„Žinot, kaip yra su tai visuotiniais prakeikimais: vieną kartą visi mąsto vienaip, kitą – jau kitaip“, - teigė Architektų sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininkas Kęstutis Pempė, paprašytas pakomentuoti modernųjį Vilniaus veidą ir ypač konkurse kritikuotus naujuosius pastatus.
„Kai tik atsiranda naujas objektas tuščioje erdvėje, jis žiūrisi vienaip. Bet kai užsistato visa erdvė, viskas visai kitaip atrodo. Kiekvieną darinį reikia užpildyti. Tuomet persigrupuoja ir visuomenės nuomonė. „Kvailiais“ ir „nemokšomis” tampa kiti“.
Architektas pateikė Neries krantinės kalvos užstatymo pavyzdį, kuri, esą, kol tik vienas aukštas pastatas buvo, atrodė šiaip sau. Dabar gi vaizdas esąs pasikeitęs. Tą patį – erdvės užpildymo – argumentą K.Pempė pateikia tiems, kurie kritikuoja šalia Žaliojo tilto iškilusį gyvenamųjų namų pastatą „Delfinas“, prastai derantį prie aplinkos.
„Esu vienas iš šio projekto bendraautorių ir man jis neatrodo toks jau blogas. Kiekvienas naujas pastatas yra kompromisinis produktas. Mes kaip tik naudojome žalsvus atspalvius, kad priešais esančiai pilaitei būtų sudarytas fonas. Kita vertus, kai užsistatys visa šalia esanti erdvė ir šalia „Delfino“ išaugs prie jo priderinti objektą, jis taip pat žiūrėsis visiškai kitaip“, - teigė architektas.
K.Pempė itin nekritikavo ir Gedimino prospekte išaugusio viešbučio „Novotel“, nors DELFI skaitytojų manymu tai – ne pats geriausias Lietuvos architektų produktas. „Architektų taryba nepritarė šiam projektui, tai, kad jis atsirado – grynai politinis sprendimas. Tačiau ar tikrai „Novotelis“ yra visiška blogybė? Galbūt toks pastato aukštingumas ateityje pakeis visą Gedimino prospekto veidą ir pastatai bus derinami prie jo? Juk taip keitėsi prieškario Kauno Laisvės alėjos veidas“, - polemizuoja K.Pempė.
Anot Architektų sąjungos pirmininko pavaduotojo, dviaukštį aukštingumą palaipsniui pakeitė aukštesni pastatai, gatvė pasikeitė ir jos galbūt net neįsivaizduojama dabar kitokios. Bet pokyčiai prasidėjo nuo vieno modernaus tais laikais pastato.
Savivaldybės pastatas, skaitytojų manymu, taip pat ne pats „vykiausias“ naujos Vilniaus architektūros objektas, K.Pempei taip pat toks neatrodo. „Kaip tik manau, kad jis yra saikingas. Kalbant architektūrine kalba, jis - „neplepus“. Autoriai neturėjo tikslo parodyti visko, ką jie moka“,-sako K.Pempė.
Architektas teigia, kad planingai miestas plėtėsi prieš dvidešimt metų, dabar – tai gyvas procesas ir priklauso nuo daugelio veiksnių. Taip pat, ir gana smarkiai, - nuo užsakovo pageidavimų, skiriamų pinigų, santykių su architektu, kūrėjo „stuburo“. Todėl esą nereikia manyti, kad moderni architektūra bus tik vientisa ir vienoda. Kita vertus, juk negali visi pastatai būti tik tobuli ir grynai dėl žmogiškojo veiksnio.
„Jei architektūra bent iš dalies yra menas, tad reikėtų nepamiršti, kad yra kūrybinių nesėkmių. Arba kūrėjas galbūt yra vidutiniškas“, - sako K.Pempė. Ir architektai, dažniau nei pagyrų sulaukdami kritikos už savo sukurtus pastatus, linkę kliautis vieno garsaus architekto pasakymu: apie užbaigtą objektą - kaip apie buvusią merginą: privatu ir baigta.