„Kiekvieno iš mūsų pareiga yra padėti kiekvienai valstybei, kuri kovoja su grobuoniškai ir agresyviai nusiteikusiais kaimynais, kurių rankos jau yra kruvinos“ - komentuodama po šio susitikimo vykusią kovą Valdovų rūmuose žurnalistams sakė D. Gryybauskaitė.
„Šiandien matome, kad Europoje atsirado fronto linija tarp laisvės ir nelaisvės, tarp melo ir tiesos. Ši fronto linija, deja, yra pažymėta krauju. Pasirodo, net ir 21 amžiuje už laisvę reikia kovoti, ją kiekvieną dieną ginti. Šiandien Ukraina kovoja ne tik už savo nepriklausomybę, ji kovoja už Europoje esamą ir būsimą taiką. Todėl kiekvieno iš mūsų pareiga yra padėti kiekvienai valstybei, kuri kovoja su grobuoniškai ir agresyviai nusiteikusiais kaimynais, kurių rankos jau yra kruvinos. Mums labai svarbu, kad kiekviena tauta, kuri pasirenka laisvės kelią, būtų palaikoma ir jai būtų padedama“, – šiandien Valdovų rūmuose vykusiame mokytojų forume „Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui artėjant“ sakė D. Grybauskaitė.
Prezidentė patikino, kad jai nesuvokiama, kaip kitos šalys gali trukdyti kaimyninėms šalims ginti savo laisvę ir prieštarauti tos šalies piliečių interesams.
„Ukrainiečiai pasirinko Europos kelią, laisvės kelią – tai padarė pati tauta, savo sprendimą patvirtindama ir rinkimuose, ir formuojant Vyriausybę. Deja, atsirado tokių, kurie nenori, kad Europa išliktų laisva, kad Europą sudarytų nepriklausomos valstybės. Atsirado tokie kaimynai, kurie net nebijodami kraujo praliejimo mėgina sutrukdyti tautoms eiti tuo keliu, kurį pasirenka tų šalių žmonės“, – stebėjosi D. Grybauskaitė.
Anot jos, turėtume didžiuotis ne tik tuo, kad mums pavyko tapti laisvais, bet ir tą laisvę apginti ir išsaugoti. Maža to, padėti ir kitiems tai padaryti.
„Mūsų pirmininkavimo ES laikotarpiu vykęs Rytų partnerystės forumas atskleidė, kad išsilaisvinimo procesas, kurį mes pradėjome prieš 25 metus, daugeliui postsovietinių valstybių truko daug ilgiau ir sudėtingiau. Tik kelios šalys - Lenkija, mes - iš tiesų sugebėjome pasinaudoti ir visu 25 metų laikotarpiu, ir 10 metų laikotarpiu narystės Europos Sąjungoje. Todėl labai svarbu padėti tai padaryti ir kitoms valstybėms“, – sakė prezidentė.
Jos teigimu, pilietiškumas jaunam žmogui turi būti pradedamas ugdyti ne mokykloje, o dar šeimoje. Tik vadovaudamiesi tokiu mokymo modeliu galėsime džiaugtis tikrais patriotiškais savo šalies piliečiais.
„Pilietiškumo ugdymas turi prasidėti šeimose. Jei tėveliai, ir mes visi, matysime savo valstybę, žinosime, kiek ji mums yra svarbi, kiek mūsų laisvė, kurią gavome iš tėvų, ir turime perduoti vaikams, mums yra svarbi. Tai sakyti turime jau šeimoje. Mokykla, aišku, turi objektyviai papasakoti apie istoriją, parodyti, kokia ji yra svarbi, kokią reikšmę istorija turi mažai valstybei, kuri susiduria su tokiais iššūkiais kaip ypatumo, identiteto, orumo, nepriklausomybės ir laisvės išsaugojimas. Todėl labai svarbu, kad ir lietuvių kalbos, ir istorijos, ir pilietinio ugdymo mokytojai suprastų, kokia atsakomybė krenta ant jų pečių. Žinoma, šią atsakomybę turime prisiimti ir mes visi. Tai yra garbinga pareiga, kuria kiekvienas iš mūsų turi gyventi, nes tik taip gyvendami sugebėsime išsaugoti mažą valstybę – Lietuvą – nepriklausoma ir oria“, – sakė prezidentė.