DELFI pasiekė oficialus, tėvų pasirašytas, Kauno technologijos universiteto rektoriui ir Švietimo ir mokslo ministerijai adresuotas raštas.
Jame tėra vienas sakinys: „Prašome nutraukti mano skundo dėl Bronislovo Burgio veiksmų (gimnazistės pavardė – DELFI) atžvilgiu nagrinėjimą, nes jokių pretenzijų Bronislovui Burgiui nebeturime.“
Šis prašymas buvo parašytas dar spalio 22 dieną. DELFI primena, kad B. Burgis apie savo pasitraukimą gimnazijos alumnams pranešė praėjus daugiau nei savaitei – spalio 31 dieną.
Tiesa, toks tėvų žingsnis nesustabdė ne tik B. Burgio, bet ir nepadarė jokios įtakos ikiteisminio tyrimo eigai. Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė DELFI sakė, kad šis raštas jų nepasiekė, po pradėto tyrimo pareiškėjai į ją nesikreipė, todėl tyrimas yra tęsiamas.
„Bronislovui Burgiui yra pateikti įtarimai pagal 145 straipsnio 2 dalį. Jūsų minimas prašymas yra adresuotas KTU rektoriui ir Švietimo ir mokslo ministerijai, nei KTU atlieka ikiteisminį tyrimą, nei Švietimo ir mokslo ministerija vykdo baudžiamąjį persekiojimą. Tai yra civiliniai santykiai, kurie nieko bendro su baudžiamuoju persekiojimu neturi. Tyrimas tebevyksta“, – patikino ji.
Anot E. Martinonienės, jei tėvai norėtų nutraukti tyrimą, jie turi įvykdyti tam tikras procedūras ir kartu su Bronislovu Burgiu pasirašyti susitaikymo protokolą.
„Kiek man yra žinoma, tokio susitaikymo protokolo šiuo metu nėra“, – sakė ji.
Priėmęs tokį protokolą prokuroras, atsižvelgdamas į jį, gali, bet neprivalo priimti sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Jis gali nuspręsti vardan teisingumo tyrimą perduoti į teismą.
„Tuomet teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad šalys susitaikė. Tačiau tai, kad šalys iš kažkokios kitos institucijos atsiėmė skundą, ikiteisminiam tyrimui nedaro jokios įtakos“, – patvirtino pašnekovė.
Paklausta, kas kreipėsi dėl to, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas prieš B. Burgį, E. Martinonienė patikino, kad tokios informacijos atskleisti negali – tai ikiteisminio tyrimo medžiaga.
Tačiau aišku, kad apie galimybę nutraukti tyrimą ir tai, kaip tai teisingai reikėtų padaryti, pareiškėjai buvo informuoti – pradedant tyrimą dalyvaujančioms šalims visuomet būna paaiškinamos jų teisės.
„Aplinkybės, kurios tiriamos, neleido nepradėti tyrimo. Buvo įvertinta, kad yra įtariamas asmuo, pareikšti pradiniai įtarimai. Kai bus išaiškintos visos detalės, bus priimtas sprendimas, ar tai, kas įvyko, yra nusikaltimas, ar ne“, – DELFI paaiškino E. Martinonienė.