Pernai mediena sudarė 10,9 proc., mazutas - 6,9 proc. viso šilumos įmonių naudojamo kuro. Medienos dalis padidėjo daugiau kaip 3 procentiniais punktais, lyginant su 2003-iaisiais, nes dėl aplinkosauginių reikalavimų sumažėjo įmonių galimybės naudoti aplinkai kenksmingą mazutą.
Centralizuotai šilumą tiekiančių įmonių pelnas pernai dėl sumažėjusios bazinės kainos įtakos irgi smuktelėjo 14,5 proc. - iki 50 mln. litų. Pasak A. Katino, įmonių pelningumo marža siekė 5,4 procento. Pagal VKEKK nustatytą metodiką šilumos tiekėjų pelningumo marža neturi viršyti 5,4-5,6 procento.
Labiausiai šildymo bazinės kainos gyventojams pernai padidėjo tuose regionuose, kur buvo palyginti mažos. Visagine dėl padidintos Ignalinos atominės elektrinės (IAE) tiekiamos šilumos kainos šildymas pabrango 15,5 proc. - nuo 4 iki 4,62 ct/kWh - ši kaina daugiau kaip dvigubai mažesnė už šalies vidurkį.
Ignalinoje, kurios šilumos tinklai iki šiol buvo nustatę, pasak A. Katino, nepagrįstai mažą šilumos kainą, kurią esą tik dabar išdrįso padidinti, šiluma brangsta 18,8 proc. - iki 12,85 ct/kWh. Kvėdarnos komunalinio ūkio bazinė kaina padidinta 16,4 proc. - iki 12,8 ct/kWh.
VKEKK nustatomos bazinės šilumos kainos galioja visiems tiekėjams; kai kurie gali pelno sąskaita arba kompensuodami valstybės lėšomis šias kainas mažinti, jei nusprendžia, kad gyventojai negali mokėti tokio dydžio kainos.
Iki 2001 metų šalies šilumos tiekimo įmonės dirbo nuostolingai, vėliau pradėjo uždirbti pelno, kuris iki 2003-iųjų didėjo. Pasak A. Katino, iki užpernai priimto šilumos ūkio įstatymo rinka buvo tarsi "palaida bala". Šiuo metu, tarnautojo manymu, rinką jau reguliuoja dokumentai, o ne rinkimų vėjai.
A. Katino teigimu, bendrovės gana aktyviai investuoja į infrastruktūrą, net nebūdamos labai pelningos (savivaldybės įmonės tam skiria savivaldybės lėšų). Ne vienas šilumos tiekėjas statosi savo elektrinės, kad turėtų patikimą elektros tiekimą ir sutaupytų lėšų.
Anot A. Katino, pasistačiusios elektrines tiekėjos sutaupo apie 2 proc. kainos, tačiau jas verta statytis dėl gana trumpo atsipirkimo laikotarpio (apie 3 metus) ir ilgo (apie 10 metų) tarnavimo laiko.
Lietuvoje apie 60 proc. gyventojų naudojasi centrinio šildymo paslaugomis, kurias tiekia 44 bendrovės. Pernai jos gavo 924,4 mln. litų pajamų - 3,4 proc. mažiau nei 2003-iaisiais (956,6 mln. litų). 2004-aisiais centriniu šildymo besinaudojantys klientais suvartojo 8,14 tūkst. gigavatvalandžių (GWh) šilumos - 2 proc. mažiau nei 2003-iaisiais.