Be to, Darbo kodekse numatyta, kad norintiems dirbti vaikams nuo 14 iki 15 metų reikalingas tėvų sutikimas, taip pat taikomas darbo valandų apribojimas - jie gali dirbti ne ilgiau nei 7 valandas.
Penkiolikmečiai jau gali dirbti pilną darbo dieną, tačiau darbo biržoje registruojami tik vaikai, turintys asmens tapatybės kortelę, o ši išduodama nuo 16 metų. Tokiu būdu, pastebi L. Zarovskaja, natūraliai apribojama penkiolikmečių galimybė įsidarbinti.
Dėl šių priežasčių nemaža dalis vasaros atostogų metu renkasi nelegalų darbą be jokių socialinių garantijų.
Dar prieš metus akcijos "Veiksmo savaitė" metu uostamiesčio moksleiviai Savivaldybės administracijai siūlė kreiptis į Seimo narius, kad šie inicijuotų įstatymų pataisas, kurios palengvintų legalų moksleivių įsidarbinimą. Vienas iš moksleivių pasiūlymų buvo mažinti už legaliai dirbančius nepilnamečius mokestį "Sodrai". Tačiau situacija nepasikeitė.
Nelegaliu darbu moksleiviai sako susiviliojantys ir todėl, kad tokiais atvejais darbdaviai nereikalauja tėvų sutikimo, be to, moka didesnį atlyginimą.
Patarimai padeda
Jaunimo darbo centre moksleiviai raginami ieškoti legalaus darbo. "Situacija darbo rinkoje nėra labai palanki moksleiviams, tačiau tie, kurie rimtai užsiima darbo paieška, dažniausiai įsidarbina", - neprarasti vilties moksleivius ragino centro vadovė Daiva Blinstrubienė.
Specialistė pastebi, kad dauguma į centrą užsukančių moksleivių neturi nė menkiausio supratimo, kaip ieškoti darbo. "Vieni galvoja, kad užtenka skelbimus spaudoje pasižiūrėti, kiti mano, kad ateis pas mus, mes ant lapelio tiksliai surašysime, kur reikia kreiptis, ir jau kitą dieną jie galės pradėti dirbti", - šypsojosi D. Blistrubienė. - "Visuomet moksleiviams kartoju, kad darbo paieška - labai rimtas darbas".
Jaunimo darbo centre moksleiviai gauna nemokamą informaciją apie padėtį darbo rinkoje, konsultantai juos pamoko, kaip ieškoti darbo, kaip prisistatyti darbdaviui, parašyti gyvenimo aprašymą, motyvacinį laišką ir kita. "Tokie patarimai neretai vaikams padeda susirasti darbą", - teigė D. Blistrubienė.
Pasak jos, daugiausia moksleivių vasaros atostogų metu dirba lauko prekyboje, išnešioja įvairius reklaminius lankstinukus, skrajutes. Nors vasarą padaugėja sezoninių darbų viešbučiuose, kavinėse, čia įsidarbinti vaikams dažniausiai pavyksta tik per pažįstamus. "Dėl įstatyminių apribojimų, kavinių ir viešbučių savininkai vengia įdarbinti pas save jaunesnius nei 18 metų darbuotojus", - pastebi D. Blistrubienė.
Tiesa, panašu, kad dėl nemažėjančių emigracijos mastų, moksleiviams šią vasarą atsivers nauja niša surasti laikiną užimtumą - statybos. "Neseniai mūsų centre vyko renginys "Statybos laukia jaunimo". Jame dalyvavę darbdaviai teigė mielai vasarą duosiantys darbo moksleiviams", - teigė D. Blinstrubienė.
Šią savaitę Jaunimo darbo centre vyksta ištisas renginių ciklas, skirtas moksleivių darbui vasarą. Šiandien 15 val. ir penktadienį 14 val. Jaunimo darbo centre vyks teminės popietės 10-12 klasių moksleiviams "Ruoškis darbui vasarą!", kurių metu jie gaus daug naudingos informacijos.
Dirba kaip suaugę
Viena iš galimybių moksleiviams įsidarbinti legaliai - darbo biržos ir savivaldybės vykdoma Viešųjų darbų programa. Remontuojamose uostamiesčio mokyklose pagal šią programą pernai vasarą kartu su statybininkais darbavosi apie 70, užpernai - apie 200 moksleivių. Dešimtį metų vykdomoje programoje kasmet dalyvauja apie 30 mokyklų, o 12 mokyklų į programą moksleivius įtraukia kiekvienais metais.
Pasak darbo biržos specialistų, moksleiviai yra pajėgūs atlikti įvairius nekvalifikuotus darbus, o jei mokykloms reikia specialistų, Darbo birža nukreipia ir juos. "Moksleiviai dirba savo mokyklose: nešioja suolus, dažo sienas, po remontų tvarko patalpas ar dirba kitus darbus. Už tai jie gauna minimalų darbo užmokestį, kuris nuo šių metų liepos jau turėtų siekti 550 litų. Vidutiniškai viešuosius darbus moksleiviai dirba 1,7 mėnesio", - teigė viešųjų darbų konsultantė L. Zarovskaja.
Šiais metais Viešųjų darbų programoje dalyvaus 29 mokyklos. Priklausomai nuo finansavimo, kiekviena iš jų viešiesiems darbams galės įdarbinti po 2-7 asmenis. Ką įdarbinti - savo mokinius ar suaugusius žmones, sprendžia įstaigų vadovai.
Deja, dėl riboto finansavo didžioji dalis pageidaujančių dirbti moksleivių į programą nepatenka. Be to, L. Zarovskaja sako pastebinti, jog vaikai apie šią programą dažniausiai nieko nežino. "Mokyklose programai stinga viešumo. Pastebėjau, kad kasmet įdarbinami tie patys mokiniai. Kai kurios įstaigos vengia įdarbinti socialiai remtinus vaikus motyvuodamos tuo, kad šie nenori dirbti, kitos sako, kad pas juos nėra socialiai remtinų vaikų. Manau, kad prieš nusprendžiant, kokį mokinį įdarbinti, direktorius turėtų pasitarti su mokyklos socialiniu darbuotoju. Juk yra vaikų, kuriems galimybė užsidirbti pinigų yra vos ne gyvybiškai svarbi", - svarstė L. Zarovsakaja.
Už viešuosius darbus švietimo įstaigose atsakingi mokyklų ūkvedžiai pataria prieš įdarbinant vaikus pasitarti ne tik su socialiniais pedagogais, bet ir ir su technologijų mokytojais: išsiaiškinti, ar vaikas darbštus. Mat pasitaiko atvejų, kuomet vieną dieną pagramdęs nuo sienų dažus ar panešiojęs statybines atliekas, moksleivis pareiškia, kad toks darbas - ne jam.
Pedagogai pastebi, kad yra ir tokių vaikų, kurie dirba nė kiek ne prasčiau nei suaugę. Pasak S. Dacho vidurinės mokyklos pavaduotojo ūkiui Jono Ališausko, šios įstaigos moksleiviai pagal viešųjų darbų programą dirbo jau septynerius metus, tačiau per tą laiką nėra buvę jokių incidentų. Pernai šeši šios mokyklos moksleiviai padėjo statybininkams įrenginėti mokyklos pastato antstatą.
