Pagal ES nustatytus reikalavimus, šiemet nuo gegužės - pusantro mėnesio anksčiau negu pernai - Baltijos jūroje uždrausta gaudyti menkes. Taip norima išsaugoti Baltijoje mažėjančias menkių atsargas.

Šiemet iš Lietuvai numatytos skirtos 2,72 tūkst. tonų menkių kvota per pavasario žūklės sezoną sugauta trečdalis - 897 tonų. Nuo rugsėjo vidurio, kai menkes vėl bus galima gaudyti, žvejai iki metų pabaigos turės išnaudoti likusią kvotą.

Žvejybinio laivo kapitonas Petras Pantelejevas svarsto, kad jie galėtų tikėtis kompensacijų iš ES, kaip ir Švedijos žvejai, tačiau abejoja, ar tai pavyks. Be to, žvejys nepatenkintas ir tuo, jog "uždaryti" keli menkių žvejybos rajonai, taip siekiant apsaugoti menkių išteklius.

"Kol gulėsime be darbo, rusai, kuriems šis draudimas negalioja, menkes žvejos dar iki birželio vidurio. Tad svarstytume kaip ir lenkai protestuoti dėl tokių sąlygų. Pavieniui nieko nepadarysime, nes Lietuvoje laivų kelis kartus mažiau nei Lenkijoje, o didieji švedų, danų vokiečių laivai ištekliams pridaro gerokai daugiau žalos nei mūsų nedideli laiveliai", - piktinasi žvejys.

Daugelio Lietuvos smulkių žvejų laivai gaudyti kitas žuvis nepritaikyti. Be to, strimelės ir brėtlingiai nėra paklausūs. Strimelių šiemet jau sužvejota 375 tonų, o brėtlingių - 4,428 tūkst. tonų.

Nuostolius dėl draudimo jau dabar mėgina skaičiuoti žvejybos įmonė "Sedija" - laikinasis bendrovės direktorius Igoris Sosnovskis teigė, kad gegužės mėnuo, kai pagaunama 15 tonų žuvų, bendrovei buvo pagrindinis žvejybos mėnuo ir iš jų gautų lėšų užtekdavo žvejams išgyventi per vasarą. Turinti vieną laivą ir dar du nuomojanti bendrovė draudimo laikotarpiu ketina žvejoti kitas žuvis.

Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vadovas Alfonsas Bargaila sakė, kad nuo metų pradžios Lietuvos žvejai išnaudojo maždaug trečdalį menkių kvotos ir tai įrodo, jog ištekliai iš tiesų sparčiai senka. Apie 80 proc. visų šalies žvejų gaudo menkes. Asociacija žvejams rekomenduoja šiuo draudimo laikotarpiu gaudyti plekšnes, strimeles ir brėtlingius. Apie 120 jūros ir priekrantės žvejų vienijančios asociacijos vadovo teigimu, norint, kad menkių ištekliai atsistatytų, turi mažėti žvejų ir laivų.

Šiemet 20 pasenusių žvejybinių laivų Lietuvoje bus supjaustyta, o už tai žvejai gaus ES numatytas kompensacijas, šiuo tikslu skirta 22 mln. litų. Apskaičiuota, kad už vieno laivo atidavimą į metalo laužą, atsižvelgiant į jo techninius duomenis, bus išmokėtos nuo 300 tūkst. iki 2 mln. litų išmokų. Pusė laivų iš numatytųjų jau supjaustyta.

Šaltinis
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją