Ketvirtadienį Vilniuje surengtoje konferencijoje „Euras Lietuvoje: viena rinka, viena valiuta, bendra ateitis“ jis tvirtino, kad Baltijos šalys parodė, kad įveikti nuosmukį įmanoma ir nedevalvuojant valiutos.
2009 m. Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas sudarė 9,4 proc., tačiau pernai jau buvo sumažėjęs iki 2,1 proc. ir, tikėtina, mažės toliau.
„Baltijos šalių sėkmės istorija rodo, kad koreguoti įmanoma ne tik ekonominėmis, bet ir politinėmis priemonėmis. Nors fiskalinė konsolidacija buvo didžiulė, vyriausybės įgyvendinamoms priemonėms visuomenė beveik nesipriešino. Kaip tai įmanoma? Mano nuomone, iš Baltijos šalių mes galime išmokti svarbią pamoką: vyriausybės veikė ryžtingai ir neatidėliodamos. Konsolidacijos priemonių jos ėmėsi krizei įsismarkavus, todėl ir pavyko įtikinti visuomenę, kad tokios priemonės reikalingos“, - kalbėjo jis.
Spaudos konferencijoje paklaustas, ar jo nejaudina tai, kad į euro zoną įstos šalis, turinti problemų dėl defliacijos, jis sakė: „Tai mūsų nejaudina, mes jau ir dabar turime problemų“, - linksmai atsakė M. Draghis, pridūręs, kad Lietuvos ekonomika auga beveik 3 proc., taigi tai teigiamai paveiks bendrus euro zonos rodiklius.
Spaudos konferencijoje jis taip pat pripažino, kad smunkanti Rusijos ekonomika paveiks Europos ūkį, tačiau tikslesnių prognozių nepateikė,
DELFI primena, kad paskutiniais duomenimis euro zonos ekonomika visai neauga, o infliacija yra labai žema - 0,4 proc., nors ECB tikslas yra, kad ji būtų iki 2 proc.
Anot pranešėjo, tie žmonės, kurie nepritaria naujosios valiutos įvedimui, iš esmės baiminasi dviejų dalykų: pirma, kad įvedus eurą gali kilti kainos, o antra, kad šalis gali netekti dalies identiteto.
Taip pat, pasak M. Draghio, Lietuvos valdžios institucijos turi galimybę pasisemti patirties iš 18-os anksčiau į euro zoną įstojusių šalių ir imtis priemonių, kad kainos nebūtų nepagrįstai didinamos.
„Tikiu, kad jos pasirūpins, kad naujieji banknotai ir monetos turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir litai“, - kalbėjo ECB pirmininkas.
Taip pat, anot jo, įstoję į euro zoną Lietuvos gyventojai turėtų jaustis saugesni.
Pranešėjo įsitikinimu, buvimas euro zonoje Lietuvai bus naudingas ir dėl užsienio investicijų pritraukimo.
„Tarptautiniai investuotojai Baltijos šalis paprastai vertina kaip vieną ekonominę erdvę. Kadangi Latvija ir Estija eurą jau turi, atidėjusi jo įvedimą, Lietuva atsidurtų mažiau palankioje konkurencinėje padėtyje nei šios šalys – dėl užsienio investicijų. Be to, esant dabartinei geopolitinei situacijai, buvimas bendros valiutos zonos dalimi šaliai gali suteikti daugiau stabilumo“, - kalbėjo jis.
Po sausio 1-osios kainos nešoks
Savo pranešime Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pabrėžė, kad į euro zoną žengia tvirtai ant kojų stovinti valstybė, kuri bus viena sparčiausiai augančių šioje bendrijoje, tvirtino Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
„Lietuva yra viena iš greičiausiai augančių ekonomikų Europos Sąjungoje ir ji bus viena greičiausiai augančių euro zonoje. Atsižvelgiant į Rusijos sankcijų poveikį, šiemet mes augsime 2,9 proc. Mes prieiname eurą stovėdami ant tvirto pagrindo. Antra gera žinia, kad į euro zoną įstoja valstybė, kuri Pasaulio banko reitinge yra 17 vietoje pagal verslo aplinką“, - sakė jis.
Jis pripažino, kad dideli pokyčiai apauga įvairiais mitais ir išankstinėmis spėlionėmis.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas atkreipė dėmesį, kad kai kas įstojimą į euro zoną klaidingai sieja su galutiniu atsijungimu nuo Rusijos.
„Užsienio žurnalistai manęs paklausė, ką euras reiškia Lietuvai, ar tai reiškia Lietuvos atsijungimą nuo Rusijos. Jie nustebo, kai atsakiau, kad ne, nes tai buvo padaryta prieš ketvirtį amžiaus, euras Vilniuje rodo, kad tuo metu sprendimas buvo tvirtas ir galutinis“, - teigė jis.
Be to, anot Lietuvos banko valdybos pirmininko, Lietuvai tapus euro zonos nare išnyks viena svarbiausių rizikų - valiutos kurso svyravimo riziką.
Premjeras Algirdas Butkevičius tvirtino, kad lito išlaikymas reikštų didesnes valiutos keitimo išlaidas, mažesnes galimybes Lietuvos eksportuotojams, mažesnes užsienio investicijas.
„Euras bus stipri paskata ekonomikos augimui ir gyventojų pajamų didėjimui“, - teigė jis, pridūręs, kad bendra valiuta leis lengviau atsilaikyti prieš galimas finansines krizes.
Lietuvai nereikėtų nusiraminti
Europos Komisijos viceprezidentas, ekonomikos ir pinigų reikalų komisaras Jyrkis Katainenas teigia, kad Lietuva neturėtų nusiraminti ir toliau laikytis fiskalinės drausmės, skatinti ekonomikos augimą.
Pasak jo, Lietuvai būtina ir toliau laikytis fiskalinės drausmės.
„Prioritetai šiuo atžvilgiu apima koncentravimąsi į augimą skatinančias išlaidas, mokesčius, skatinančius augimą, tuo pačiu metu užtikrinant mokestinių prievolių vykdymą ir toliau stiprinant Lietuvos fiskalinę sistemą. Be to, Lietuvai reikia vengti naujų burbulų“, - teigė eurokomisaras.
Anot jo, šalies valdžia turi kovoti su skurdu ir nedarbu, ypač tarp jaunų žmonių. Jis teigė sveikinantis Lietuvos pasiryžimą prižiūrėti kainas, jog šios nedidėtų.
„Patirtis rodo, kad nepagrįstas kainų šuolis labiausiai pastebimas sektoriuose, kur konkurencija su importu yra ribota“, - sakė J. Katainenas.
Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius patikino, kad Lietuva neatsipalaiduos ir toliau laikysis fiskalinės drausmės.
„Mes iš tikrųjų nesiruošiame atsipalaiduoti, tai įrašyta į Vyriausybės programą. Griežta fiskalinė politika bus pratęsiama, tęsiant tas reformas ir nesiruošiame anksčiau vykdytos politikos versti aukštyn kojom. Tačiau ir šiandien nuskambėjo, kad priemonės neturi stabdyti augimo. (...) Planuojant kitų metų biudžetą, mes laikomės ir laikysimės ir tarptautinių įsipareigojimų ir prisiimtų vidinių teisės normų - Fiskalinės drausmės įstatymo“, - ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė jis.
Lietuva 19-ąja euro zonos nare taps nuo sausio.
DELFI primena, kad Lietuvoje kainos litais ir eurais turi būti skelbiamos nuo rugpjūčio 22 d. iki kitų metų birželio pabaigos.
Už Euro įvedimo įstatymo pažeidimus numatomos tūkstantinės baudos: nustačius pažeidimą pirmą kartą gresia įspėjimas arba bauda iki 1 tūkst. Lt.
Už pakartotinius pažeidimus sankcijos griežtesnės – fiziniams asmenims bus skiriama iki 5 tūkst. Lt, o juridiniams asmenims nuo 1 tūkst. Lt iki 10 tūkst. Lt baudos.
Lietuvos banko vertinimu, kainos dėl euro įvedimo gali padidėti 0,2-0,3 proc. Norint sumažinti verslininkų pagundą nepagrįstai didinti kainas, Statistikos departamentas fiksuoja ir skelbia 100 dažniausiai perkamų prekių ir paslaugų kainas, tačiau gyventojai pastebi, kad dalis verslininkų kainas pakėlė dar iki oficialios kainų stebėjimo pradžios.
