Tiems, kurie prisimena, kaip kūrėsi Sąjūdis, S. Lapienio pavardė gerai žinoma. Tuometinis Mokslų akademijos, kur ir gimė šis judėjimas, darbuotojas buvo vienas iš Sąjūdžio iniciatorių. Ne be S. Lapienio iniciatyvos atsirado ir „Sąjūdžio žinios“. „Mus su Zigmu Vaišvila papiktino vienos žurnalistės Sąjūdį juodinantis straipsnis, kurį, kaip vėliau paaiškėjo, parašyti ji buvo priversta. Taigi per naktį parašėme atsakymą“, – pasakoja pašnekovas.
Savo mokslinę veiklą pradėjęs pas Lietuvos kibernetikos tėvu vadinamą Laimutį Telksnį, pašnekovas teigia nuo mokslo niekada nenutolęs. Jis iki šiol atsimena, kokias emocijas kadaise kėlė Lietuvą pasiekiančios technologinės naujienos. Daugiau kaip prieš 30 metų Lietuvoje atsirado pirmasis kompiuterio prototipas. Prieš 25 metus L. Telksnio vadovaujamame procesų tyrimų skyriuje pirmą kartą 4 kanalais užrašyta miegančio žmogaus encefalograma. Maždaug prieš 16 metų Žaliųjų judėjimo aktyvistai, tarp kurių buvo ir S. Lapienis, gavo personalinį kompiuterį su pirmuoju modemu: „Kai 1990-aisiais San Franciske skaičiau pranešimą elektroninio pašto vartotojų suvažiavime (pasaulyje tuomet jų buvo tik koks 100 tūkstančių), Lietuvoje apie tai dar niekas nekalbėjo“.
Nepraėjo nė 20 metų, ir technologijos taip pažengė į priekį, kad mobiliajame telefone įmanoma stebėti tiesioginių krepšinio rungtynių transliaciją, mokytis žaisti lauko tenisą. Taip tvirtina tokias programas sukūręs ir savo mobiliuoju telefonu jas patikrinęs pašnekovas.
Lietuviško superkompiuterio kūrimas
Šiuo metu tarnybinių stočių kompanijoje BGM dirbantis matematikas kartu su kolegomis rūpinasi pirmojo lietuviško superkompiuterio kūrimu. „Šiokie tokie skaičiavimų tinklai Lietuvoje yra. Vilniaus Gedimino technikos bei Kauno technologijos universitetai turi vietinius tinklus, po keliasdešimt apjungtų personalinių kompiuterių. Tačiau superkompiuteris – visai kas kita. Jį sudaro daug sujungtų tam tikros sandaros kompiuterių, kurie yra plokštesni nei įprasti personaliniai, dedami vienas ant kito tarsi plytelės.
Tiesa, firma BGM yra pagaminusi keliolika tokių kompiuterių, jie su dar keletu, gautų iš „Intel“, kompanijos duoti nemokamai naudoti trims universitetams. ES nuo atsilikėlių vietos mus gelbėja tik Ukraina. Maskvos M. Lomonosovo universitete su 20 tokių procesorių mokslininkai modeliavo žemės klimato kaitą po 200 metų. Didžiausias superkompiuteris yra NASA centre. Jį sudaro per 10 tūkst. „plytelių“. Jei būtų bandoma apjungti tokį kiekį įprastų kompiuterių, prireiktų statyti atskirą elektrinę ir didžiulį pastatą jiems sutalpinti“, – teigia matematikas.
Ar Lietuvoje yra žmonių, kurių darbui reikėtų superkompiuterio? Anot pašnekovo, turime bent 10 tokių mokslininkų. Štai JAV Kalifornijos valstijos valdžia investavo solidžius pinigus, kad išmokytų 60 mokslininkų dirbti daugiau galimybių teikiančiais naujos kartos kompiuteriais. Palyginus Kalifornijos ir Lietuvos gyventojų skaičių, akivaizdu, kad mums būtų naudinga pasirūpinti nors 2–3 mokslininkais.
Valdžios bioritmai
Vienas iš mokslininko hobių taip pat susijęs su skaičiavimais. Rudenį po pirmojo rinkimų į Seimą turo susidariusi nenuspėjama situacija jam pasirodė dėkinga dirva patikrinti, kaip veikia matematinės statistikos dėsniai: „Seimo duomenų bazėje radau, kad panaši situacija buvo 1993 m. Per dvi paras sumodeliavau prognozę. Nors lyginti galėjau tik su vienu atveju, ji visai neblogai pasitvirtino. Pavyzdžiui, prognozavau, kad bendras virtimų skaičius (t. y. kiek pirmavusių žmonių pralaimės) bus apie 20. Panašiai ir buvo. Prognozavau Kazimiros Prunskienės pergalę. Iki pat paskutinio momento ji buvo pralaiminti, bet prijungus paskutinės apygardos duomenis tapo pirma“.
Po to S. Lapienis nusprendė patyrinėti išrinktų politikų suderinamumą. Ir prisiminė seniai dar nuo paauglystės žinomus bioritmus. „Kadangi Seimo ar Vyriausybės nariai – vieši asmenys, visada rasiu informacijos apie jų veiklą ir gyvenimą. Po kelerių metų jau bus galima pasakyti, kokią įtaką jų veiklai darė bioritmai“, – teigia pašnekovas. Tačiau vieną dalyką S. Lapienis galėjo pasakyti iš karto. Šios Vyriausybės narių bioritmai nedera tarpusavyje. Labiausiai šiuo atžvilgiu derėjo pirmoji Vyriausybė.
Gyvenimo sankryžos
Pats aktyviai sportuojantis S. Lapienis tyrinėja, kaip bioritmų kreivės veikia sportininkų pasiekimus. Anot pašnekovo, disko metikas Virgilijus Alekna abu aukso medalius laimėjo, kai jo bioritmas buvo atsidūręs arti kritinio taško. „Panašiai bus ir per Pekino olimpiadą. Jei vėl bus auksas, tokį faktų sutapimą jau bus galima vadinti dėsningumu“, – sako mokslininkas. Sausio mėnesį jis pradėjo dar vieną tyrimą: padarė valandinius dviejų jaunų tenisininkų bioritmus. Kadangi treneris fiksuoja auklėtinių pasiekimus, nesėkmes, ligas, beliks šiuos duomenis palyginti su bioritmų kreivėmis.
„Susirgus popiežiui, pamaniau, kad jis gali mirti, – surimtėja matematikas. – Artėjo diena, kai jo cikle susikirs 2 kreivės – vadinamoji sankryža, per kurią galima tikėtis bet ko“. Nevienareikšmė ir gimimo diena. Sportininkai per gimtadienį pasiekia naujų rekordų, įmuša įvarčius ar taikliai mėto į krepšį, tačiau šią dieną galima tikėtis ir pačių nemaloniausių dalykų. Žmonės dažnai miršta prieš gimtadienį. S. Lapienis pataria ypač saugotis tiems, kurie per gimtadienį būna neįprastoje aplinkoje.
Pasak pašnekovo, vis dėlto rusų mokslininkas Jevgenijus Rogovas persistengė išpranašavęs, kad apie vasario 16 d. prie Kinijos įvyks didžiulė nelaimė, kurios aukomis bus 2 mln. žmonių. „To nepasakytų niekas. Prognozė nepasitvirtino. Tačiau vasario 16 d. Kinijoje sprogo šachta. Žuvo 200 žmonių. Europos valstybėje tai būtų šimtmečio tragedija“, – įsitikinęs S. Lapienis.
Ateities nenuspės, bet padėti gali
Pats mokslininkas savo kasdienybę konspektuoja dienoraštyje. To paties paprašė ir savo artimųjų. Jis sutinka, kad bioritmai – dar pakankamai neištirta sritis, tačiau tvirtina, kad jo gyvenime jie tikrai veikia. „Žinant bioritmų poveikį, galima daug veiksmingiau modeliuoti sporto komandų sudėtį, planuoti, kokius žaidėjus į kokias varžybas siųsti, – teigia matematikas. – Ištyręs užsienio sportininkus, kurie dalyvauja porinėse rungtyse, pastebėjau, kad jų bioritmai dera idealiai. Tai sutapimas ar sąmoningas parinkimas? Beje, V. Aleknos sėkmę galima aiškinti ir taip: olimpiada ar pasaulio čempionatai paprastai vyksta rugpjūtį, o šiam sportininkui, gimusiam vasario viduryje, kaip tik rugpjūtį yra jo didžiosios sėkmės dienos (pagal J. Rogovą). Dar vienas pastebėjimas: sportininkams geriau sekasi tuo paros metu, kuriuo jie gimę“.
Žinoti savo darbuotojų bioritmus naudinga ir stambių kompanijų vadovams. Anot pašnekovo, užsienio kompanijos dažnai naudojasi skaičių paslaugomis, tik kol kas viešai apie tai nekalba. Kita vertus, Šveicarijos pilotams nerekomenduojama skristi, jei tądien jų bioritmas „blogas“. Vienas didžiausių institutų, superkompiuteriais tyrinėjantis įvairias skaičių sekas, šiuo metu yra Kalifornijoje. „Amerikiečiai yra sukūrę internetinį filmą apie tai, kaip buvo iššifruotas genetinis kodas. Pasirodo, per apvaisinimą 23 chromosomų poros susijungia ne paeiliui, o „apsivertusios“: paskutinė chromosoma jungiasi su pirmąja, antroji su priešpaskutine ir t. t. Tai savotiška žmogaus apsauga. Taigi apie pusę žmogaus savybių lemia ši chromosomų jungtis, joje yra po vieną motinos ir tėvo chromosomų porą su visu žinomų ir nežinomų dėsningumų rinkiniu. Kitą pusę veikia išoriniai veiksniai“, – mąsto S. Lapienis, paklaustas, ką atsakytų skeptikams, netikintiems, kad jų gyvenimui gali daryti įtakos skaičiai.
CV
Išsilavinimas
1972–1977 – Vilniaus universitetas, taikomosios matematikos specialybė
1979–1982 – aspirantas Matematikos ir kibernetikos institute (MKI)
Profesinė veikla
Nuo 2004-ųjų iki šiol – sistemų vystymo projektų vadovas UAB BGM
1993–2004 – privatus verslas su partneriais
1992–1999 – AB „Lietuvos birža“
1990–1991 – Verkių seniūnas
1989–1990 – taikomosios mokslotyros skyriaus viršininkas Mokslų akademijoje (MA)
1987–1989 – mokslinio-organizacinio skyriaus viršininko pavaduotojas MA
1977–1983 – MKI jaunesnysis mokslinis bendradarbis
Visuomeninė veikla
1983–1989 – Lietuvos moksleivių mokslinės draugijos įkūrėjas ir kuratorius
Nuo 1984-ųjų iki šiol – mokslininkų klubo „Po Zodiaku“ narys
1988–1991 – vienas iš Lietuvos žaliųjų judėjimo įkūrėjų
1988–1992 – Lietuvos–JAV asociacijos tarybos narys
1990–1993 – Vilniaus miesto Tarybos deputatas