Rašau, kai Vilniuje +30 C, todėl renkantis temą apie vynus pirmiausia atmintyje iškyla gaivaus skonio baltieji ir rožiniai. Lietuvoje labiau paplitę baltieji, tad atsigręžiu į juos. Na, o tarp baltųjų mūsų lentynose karaliauja Chardonnay. Todėl apie jį ir pakalbėsime.

Pirmiausia, dėl tarimo. Jei laikysimės originalo (tai prancūziškas žodis), tarsime „šardonė“, o jei kartosime anglišką variantą, bus „šardonai“, nes anglakalbiai taip perskaito paskutinį skiemenį pagal savo rašybos taisykles.

Ši vynuogė dabar tiek išplitusi po pasaulį, kad angliškas variantas pagal vartojimą tikrai yra dažnesnis už pirminį prancūzišką. Kadangi gerbiu praeitį ir senovės kūrėjus, sakau „šardonė“, atiduodamas duoklę vynuogės kilmei ir pagerbdamas nežinomus prancūzų vyndarius, kurie ją išvedė.

Genetiniai chardonnay tyrimai rodo, kad ji atsirado Burgundijoje. Tai istorinė kunigaikštystė rytų Prancūzijoje. Burgundiško vyno regionas šiaurėje prasideda ties Dižono miestu. Iš šio miesto apylinkių yra garsiosios Dižono garstyčios, kuriomis prekiaujama ir Lietuvoje. 

Siaura juosta vyno regionas nuo šiaurės leidžiasi žemyn iki Beaujolais regiono, kuris per pastaruosius dešimtmečius taip įsuko į rinką savo jauną paprastą (ir, mano skoniui, niekuo neypatingą) vyną, kad naujas božolė kasmet pasitinkamas su šventės ritualu visame pasaulyje, įskaitant Lietuvą.

Nors chardonnay augo Burgundijoje maždaug nuo 16a., tik 19a. viduryje ji taip įsigalėjo, kad nurungė iki tol vyravusias aligotė vynuoges. Jos tolesnį plitimą lėmė tai, kad ji nėra reikli, ją lengva auginti, palyginus su kai kuriomis kitomis rūšimis, ji atspari ligoms.

Be to, ji leidžia auginti didelius derlius, kurie išsaugo kokybę. Reikalas tas, kad vynuogių derliai yra labai ribojami, kada norima pagaminti kokybišką vyną: nukarpius dalį kekių, likusios uogos iš dirvos paima daugiau medžiagų, kurios vyne atsiskleidžia subtiliais skoniais.

Kita chardonnay ypatybė, patikusi vyndariams – tai jos ypatingai lankstus prisitaikymas prie aplinkos. Ji taip persiima augimo vietos ypatybėmis, kad vynas iš chardonnay gali būti be galo įvairus. Iš vienos pusės, įvairovę sukuria augimo vieta: nuo gaivaus, lengvo vėsesnių vietų vyno iki tropinių vaisių skonio pietietiško. Iš kitos pusės, įvairovę dar padidina vyndarys: dalis chardonnay yra brandinamas ąžuolo statinėse, kurios įneša vanilės, sviesto aromato.

Kadangi chardonnay išleidžia daigus anksti pavasarį, jos negali augti ten, kur ūglius pakąstų šalnos. Chablis regione šiaurės Burgundijoje gaminamas legendinis minerališko skonio baltas vynas, šią savybę gaunantis dėka kalkėtos Chablis dirvos.

Tačiau čia kartais ištinka šalnos, ir vyndariai gelbėjasi dviem būdais: pirmas jų - tarp vynmedžių eilių degina ugnį, kad sušildytų orą, antrasis – per šalnas sulieja vynmedžius vandeniu, kad susidariusi ledo plėvelė apsaugotų ūglius.

Vos 200 km į pietus, ir centrinėje Burgundijoje chardonnay gali geriau sunokti. Šitas chardonnay būna mažiau rūgštus, skonyje atsiranda kriaušės, melionai. Tačiau toje pat platumoje persikėlę truputį labiau į rytus, rasime gaivesnio skonio chardonnay, nes ten oras vėsesnis, todėl vynuogės nepernoksta ir vynas lieka gaivus.

Vaisių skonį keičia gėlių aromatai. Dar toliau į rytus, Austrijoje, irgi rasime vėsesniam klimatui būdiną gaivaus skonio chardonnay, tačiau dirva visai kitokia, ir skonyje atsiranda vanilės, prieskonių aromatai.

Persikelkime į Čilę. Čia daugiau saulės, kitokia žemė. Vėl į vyną grįžta sviestas, tropiniai vaisiai. Tačiau pirma saldi skonio banga išnyksta po kelių sekundžių. Tai didelio derliaus pasekmė: jei Burgundijoje derlingumas ribojamas iki 4 t iš ha, tai Pietų Amerikoje išgaunama ir 10 t iš ha.

Australija įsitvirtino pasaulinėje baltųjų vynų rinkoje visų pirma dėka savo chardonnay, kuris dėl karšto klimato įgyja daug tropinių vaisių skonio, o vėsesnėse vietose augintas yra labiau elegantiškas. Platų chardonnay stilių spektrą dar papildo sunkesni ąžuolo statinėse brandinti chardonnay, įgaunantys grietinėlės prieskonį.

Grįžę į Europą, chardonnay rasime pačiuose pietuose, Sicilijoje. Dėl karštų vasarų Sicilijos chardonnay turės mažiau rūgšties, tačiau daugiau alkoholio. Jo skonis arčiau tokių prieskonių, kaip vanilė, cinamonas, o šalia pasirodo aromatai tokių vaisių, kaip melionas.

Vidurio Italijoje, Abrucuose, kiek vėsiau. Vynuogės noksta be temperatūros šuolių, naktys čia šiltos, skirtingai nuo Burgundijos. Todėl Abrucų chardonnay pasižymi gaivia rūgštele, šalia kurios jaučiami persikai, susipinantys su baltais pipirais, gvazdikėliais.

Pačioje Italijos šiaurėje, pietų Tirolyje, kur lietuviai žiemą slidinėja, slėniuose gaminami itin elegantiški gaivaus skonio chardonnay.

Liko nepaminėta Kalifornija, Pietų Afrika, kur irgi pagaminama puikaus chardonnay, tačiau negalima baigti nutylėjus šiauriausią šios vynuogės augimo vietą Šampanę Prancūzijoje. Chardonnay yra viena iš trijų vynuogių rūšių, naudojamų šampano gamyboje, o šampanas „blanc de blanc“ (baltas iš baltų) gaminamas tik iš jų.

Dėka savo įvairovės vynai iš chardonnay gali atitikti pačius įvairiausius skonio reikalavimus, ir renkantis reikėtų atkreipti dėmesį, kur jis pagamintas, ar lietėsi su ąžuolu. O pasirinkus vartokite jį ne kaip alkoholio šaltinį, o kaip įvairiausių aromatų paletę atskleidžiantį gėrimą.

Prie chardonnay vynų tiks paukštiena, kiauliena, tokie sūriai su baltu pelėsiu, kaip brie (bri). Skanaus ir ragaukite su saiku.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją