Šią savaitę į rinką Rusijoje nusitaikę fondai neteko beveik 100 mln. dolerių (255 mln. Lt). Dabartiniai rezultatai dar neatspinti JAV Rusijos bankams ir bendrovėms pritaikytų sankcijų bei bei tragedijos su Malaizijos oro linijų lėktuvu padarytos žalos, skelbia kommersant.ru.
Kaip teigia „EPFR Global“, per savaitę, pasibaigusią liepos 16 dieną, investiciniai fondai, besispecializuojantys Rusijos rinkoje, užfiksavo 96 mln. dolerių (245 mln. Lt) praradimą. Pinigai iš Rusijos traukiasi jau ketvirtą savaitę iš eilės – per tą laiką fondai iš viso prarado 270 mln. dolerių (689 mln. Lt).
Daugiausia lėšų iš Rusijos pasitraukė per ETF fondus, kurie sumenko 87 mln. dolerių (222 mln. Lt). Tradiciniai fondai per savaitę neteko 9 mln. dolerių (22,9 mln. Lt).
„Liepą gali būti fiksuojamas pats didžiausias pinigų praradimas iš Rusijos fondų nuo pat vasario“, - pabrėžia „Uralsiba“ analitikas Viačeslavas Smoljaninovas.
„Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis DELFI ketvirtadienį sakė, kad JAV sankcijos gali paveikti ir Rusijos vidaus vartojimą: apsunkinus skolinimąsi turėtų brangti skolinimas tiek verslui, tiek gyventojams.
„Ekonomistai sutinka, kad Rusija šiemet veikiausiai recesijos neišvengs, ar ji sieks 1, ar 2 proc. nėra taip svarbu – šalis turi pakankamai mažą išorinę skolą ir didelius rezervus, kad kurį laiką galėtų kentėti tarptautinių santykių atšalimą. Bet tai nėra labai svarbu Lietuvos įmonėms, nes patirtis rodo, kad Lietuvos eksportuotojai didina pardavimus daugiau ne dešimtadaliu tuomet, kai Rusijos ekonomika neaugo“, - priminė jis.
Skelbta, jog JAV iždo departamentas nurodė, kad priemonės yra skaudžiausias Vašingtono smūgis Rusijos ekonomikai ir paveiks tokias įmones kaip naftos milžinę „Rosneft“, bankus „Gazprombank“, „Vnešekonombank“, gamtinių išteklių gavybos bendroves „Bazalt“, koncernus „Almaz-Antei“ ir „Kalašnikov“, radioelektroninių technologijų koncerną KRET, taip pat įmones „Sozvedije“, „NPO mašinostroenije“, „KB priborostroenija“, „Uralvagonzavod“, „Novatek“ ir kitas.
Iš esmės įmonės negalės naudotis JAV finansų rinkomis, joms bus draudžiama skolinti ilgiau nei 90-iai dienų, JAV veikiančioms bendrovėms gali būti daromas spaudimas reikalaujant atsisakyti verslo su Rusijos įmonėmis.
Į asmenų, kuriems taikomos naujos sankcijos, sąrašą įtraukti Rusijos Dūmos pirmininko pavaduotojas Sergejus Neverovas, aneksuoto Krymo federalinis reikalų ministras Olegas Saveljevas ir prezidento Vladimiro Putino pavaduotojas Igoris Ščegolevas, vienas iš separatistinės Donecko respublikos lyderių Aleksandras Borodajus. Sankcijos bus taikomos ir vienašališkai pasiskelbusiomis Donecko ir Luhansko liaudies respublikoms.
Europos Sąjunga nutrauks Europos investicijų banko skiriamą finansavimą visiems naujiems Rusijos projektams bei sieks užkirsti kelią panašioms investicijoms, ypatingai akcentuojamas Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas. Tačiau ji kol kas delsia imtis baudžiamųjų priemonių, kurios būtų nukreiptos prieš konkrečius ekonomikos sektorius - tai vadinama trečioji sankcijų fazė, nuo kurios nukentėtų abi pusės.
