Konfliktas palestiniečiams – nuolatinė būklė, natūralizuota realybė, tad ir į naujus karinius veiksmus čia žiūrima su abejingumu bei nemenka doze cinizmo. „Čia Palestina nieko kito tikėtis ir negali”,- nusišypso, atsidūsta ir pakelia akis į ekraną, kur Vokietija žvėriškai triuškina Braziliją futbolo rungtynėse, tąvakar palestiniečiams tapusiomis tragikomiška analogija su atsinaujinusiu Izraelio-„Hamas“ konfliktu.
Per keturias dienas nuo Izraelio karinės operacijos „Apsauginis skliautas“ (angl. Protective Edge) pradžios, antradienį į Gazos ruožo teritoriją buvo paleista daugiau nei 860 raketų, 90 žmonių žuvo, iš jų 22 vaikai, dar apie 400 sužeista. Izraelį, savo ruožtu, pasiekė apie 350 raketų. Kai kurios ilgojo nuotolio raketos nukreiptos į didžiuosius Izraelio miestus – Jeruzalę, Tel Avivą bei Haifą, tačiau didžioji dalis atmuštos Izraelio priešraketinės gynybos sistemos „Geležinis skliautas“ (angl. Iron Dome).
Šiandieninės situacijos eskalacija išaugo po įvykių birželio pradžioje, kuomet buvo pagrobti trys izraeliečiai paaugliai iš Izraelio kolonijinės gyvenvietės Vakarų Krante, autostopu keliavę namo. Paieškos operacija truko 18 dienų, o jos metu per susirėmimus žuvo 6 palestiniečiai ir apie 500 buvo suimti. Paauglių kūnai rasti birželio 30 d., Vakarų Kranto mieste Hebrone.
Dėl pagrobimo Izraelio vyriausybė apkaltino „Hamas“ bei pažadėjo atsakomuosius smūgius. Šie, nors atsakomybę ir neigia, paauglių pagrobimą komentavo kaip sveikintiną būdą iškeisti paauglius į palestiniečius Izraelio kalėjimuose.
Žadėtas Izraelio atkirtis buvo trumpam atidėtas, kuomet liepos pradžioje buvo pagrobtas, o vėliau rastas gyvas sudegintas šešiolikmetis palestinietis iš pietų Jeruzalės. Dėl pagrobimo buvo suimti 6 įtariamieji, priklausantys žydų ekstremistų grupuotei.
Vėliau sekė apsišaudymai trumpojo bei ilgojo nuotolio raketomis tarp Izraelio ir Gazos, kol galiausiai antradienį Izraelis pradėjo karinę operaciją bei mobilizavo 40 000 rezervistų galimai invazijai.
Ramaloje daugelis palestiniečių į konfliktą žiūri ciniškai. Čia ir toliau einama į darbą, vakarais rūkoma šiša ir žiūrimas futbolas. Kartais nuaidint sprogimams Jeruzalės pusėje, išmaniuosiuose telefonuose pasitikrinama sprogimo vieta, apsikeičiama informacija apie vis augantį žuvusių skaičių. Skambinama artimiesiems Gazoje. „Pusbrolis paskambino, sakė viskas gerai. Raketa sprogo toli nuo jo namo – apie 200 metrų. Tiesa, rytoj jau eina į darbą, nes visas jų alyvmedžių laukas susprogdintas“, - pasakojo vienas gyventojų.
Panašiai abejingi ir protestai pagrindinėje Ramalos aikštėje. Susirinkę 100 žmonių su nedideliais ranka rašytais plakatais, reikalaujančiais sustabdyti ataką Gazoje, palaukia, kol juos nufotografuos atėję žurnalistai. Vėliau visus išvaiko policija. Atkakliausi patraukia pietų Ramalos link prie Izraelio armijos karinės bazės, paradoksaliai įsikūrusios Palestinos prezidento Mahmoudo Abbaso kaimynystėje. Čia dažnai vyksta susirėmimai tarp Izraelio kareivių bei vietinių shabab (arab. jaunimas). Mėtomi akmenys bei Molotovo kokteiliai, atsišaudoma guminėmis bei tikromis kulkomis.
Galiausiai su keletu pašnekovų patraukiame į vieną Ramalos kavinę, kur vakarais pardavinėjami ramadano saldumynai. Čia susirinkę daugiausiai vidutinio amžiaus vyrai valgo desertus bei šnekučiuojasi, retkarčiais žvilgteldami į televizorių, kur per Al Aqsa, su „Hamas“ siejamą televiziją, rodomi bombarduojamos Gazos vaizdai. „Ar tai reiškia, jog čia palaikomas „Hamas“?“ - paklausiu.
„Tai reiškia, kad čia palaikoma rezistencija. Aš taip pat palaikau rezistenciją, ar tai būtų raketos, ar straipsniai laikraščiuose. Gazoje bombarduojami tūkstančiai žmonių. O jie mums sako, kad mes neturime teisės gintis?“, - piktinosi pašnekovas.
„Nesutinku,- paprieštarauja draugas,- kokia rezistencija? Tokia rezistencija reikalinga nebent ego pasikelti. Kas iš to, kad jie paleidžia keletą raketų į Izraelio pusę. Izraelis už mus akivaizdžiai stipresnis. Šitos raketos niekam nepakenkia, o vienintelė pasėkmė yra tai, ką jie dabar daro žmonėms Gazoje. Kas gero iš to, jog Izraeliečiai netoli Gazos gyvena nuolatinėje baimėje? Patikėk, mums nuo to tik blogiau ir pasekmės matosi. Mes tik norime gyventi taikoje ir ramybėje. Jie turi savo valstybę - mes norime turėti savo.”
„Taip paprastai? – klausiu, - o tai kaip rezistencija, Kolonijos, ir aneksuotos teritorijos?“ „Taip, taip paprastai. Visa šita situacija, tokia sena ir skausminga, jog norisi tik vieno - taikos ir ramybės.“
