Portalas 98.lt suskubo pakalbinti šio ekipažo šturmanę I. Jankovskają ir sužinoti daugiau apie šio ekipažo sugrįžimą į ralį.
- Irina, pastebėjome, kad kartu su I. Tuškanova ruošiesi dalyvauti Europos ralio čempionato etape „Auto24 Rally Estonia“. Kuriai iš jūsų kilo idėja atgaivinti šio moteriško ekipažo sudėtį?
- Kadangi šiais laikais palaikyti bendravimą turime daugybę įvairių technologijų, todėl net ir 1000 km nevadinu atstumu. Taigi mūsų ekipažas vis palaikė draugiškus ryšius. Kelis kartus su Inessa buvome susitikusios gyvai, ji buvo atvykus aplankyti Lietuvos bei komandos. Praėjusių metų sezone mes turėjome skirtingus siekius bei galimybes jiems įgyvendinti, todėl buvo pasirinktas kitoks jų įgyvendinimo planas. Mintis atkurti ekipažą kilo, kai tam atsirado realios galimybes (apčiuopiamos - juokiasi). Mintis važiuoti vėl kartu išsivystė bendraujant, todėl išskirti kuriai iš mūsų kilo ši idėja - negaliu. Abiems.
- Ar turėjote treniruočių prieš ralį? Juk reikia atgaivinti komandinio darbo subtilybes.
- Po daugiau nei metų (beveik dviejų) pertraukos ekipažo darbą atgaivinti sunku. Pirmadienį (liepos 14 d.) išskrendu į Estiją, kur susitiksiu su Inessa. Artėjant raliui turėsime virtinę treniruočių. Dirbsime ne tik su stenograma, tačiau ir testuosime automobilį, kuris jau trečiadienio vakarą (liepos 9 d.) išvyko į Estiją.
Deja, Inessa neturėjo galimybės atvykti anksčiau, kadangi šiuo metu jos varžybų grafikas Rusijoje yra įtemptas, todėl atsiminti mūsų stenogramos subtilybes tenka prieš miegą skaitant „bibliją“ - stenogramą iš praeitų ralių. Pernai važiavau su pilotu lietuviu, todėl stenogramą susirašinėjome lietuvių kalba, dabar gi tenka vėl persiorientuoti į rusų kalbą. Taip pat stengiuosi kuo daugiau bendrauti rusiškai, kadangi kalbos barjeras yra šiek tiek jaučiamas. Lietuvoje rusų kalba man nėra kasdieninė.
- Paskutinį kartą ralyje tau teko važiuoti su Remigijumi Dermantu. Kaip skiriasi šturmanės darbas, kuomet vairuoja vyras ir kuomet vairuoja moteris?
- Remigijus geras pilotas. Praėjusių metų sezone rodėme pakankamai gerus rezultatus - tai džiugina! Neneigsiu, kad pradžioje buvo tikrai sunku. Visų pirma tai psichologinė įtampa, nesinori pavesti žmogaus, kuris tavimi tiki. Antra, vėl gi tai kita kalba, nei kuria buvau pratus skaityti, automatiškai tai visai kitokia stenograma. Kitoks važiavimo tempas, kitoks požiūris į varžybas, kitokia psichologija, nuotaika automobilyje.
Manęs dažnai klausia, kuo skiriasi vyras pilotas nuo moters, bet net sau negaliu atsakyti į šį klausimą. Kaip ir gyvenime, vyras su moterimi yra skirtingi, kad galima būtų juos sulyginti. Taip ir ralyje. Inessa labai charizmatiška asmenybė ne tik gyvenime, tačiau ir ralio trasoje. Su Remigijumi daug paprasčiau, visgi patirtis daro savo, jis geras pilotas. Manau, visi ralio „draiveriai“ yra kažkuo panašūs, bet tuo pačiu ir labai skirtingi. Visų mūsų kraujyje yra dalis benzino, bet visų mūsų charakteriai individualūs.
- Dalyvavimas Europos ralio čempionato etape yra gana nemažas iššūkis. Kokius tikslus sau keliate?
- (Juokiasi). Mūsų su Inessa pasirodymą ralyje ir baigė Europos ralio čempionatas, tačiau tai buvo Lenkijos etapas („Rajd Polski 2012“), kurio keliais dar visai neseniai riedėjo WRC ralio automobiliai. Dabar ta pačia gaidele ir sugrįžtame, tik kitoje šalyje. Atvirai pasakysiu, nesu susipažinus su Estijos keliais, ralio organizavimo specifika, taigi namų darbai iki galo kaip ir neatlikti, tačiau visą tą „virtuvę" išvysiu jau pirmadienį ir stengsiuosi pasitempti iki 9 su pliusu (juokiasi).
Žinau, kad bus sunku. Fizinis krūvis didelis, o ralis ilgas ir varginantis. Greičio ruožai sudėtingi, o dar ir po ilgos pertraukos ekipažas turės įdėti visas pastangas, kad kuo greičiau pasijustų viena bendra visuma. Tačiau tai negąsdina - kuo daugiau iššūkių, tuo labiau jaučiama ralio dvasia, kurios jau pasiilgau.
Dėl siekiamų tikslų atsakysiu banaliai ir gal statistiškai – norime finišuoti. Tačiau giliai širdyje tikiu ir viliuosi į Lietuvą atvežti klasės nugalėtojo taurę.
- Ar ketinate startuoti kartu ir kituose ERC etapuose? Galbūt jus kartu ralio fanai išvys ir bent viename lietuviškame šių metų ralyje?
- Šiuo metu esama pasinėrusios į pasiruošimą Estijos etapui, ateities planų nesame aptarusios. Spėlioti į ateitį po ilgos pertraukos yra sunku.
- Kuomet su Inesa važiavote Lietuvos ralio čempionate, rodėte gana gerus rezultatus. Kokia šiuo metu yra Inessos sportinė forma?
- Inessos sportinės formos nežinau, galiu tik spėti, kad ji nėra bloga. Ji gyvena beveik automobilyje (juokiasi). Man labiau svarbi mano sportinė forma. Nors paskutiniu metu teko pasinerti į ralio gyvenimą kartu su „Gralis racing team“ komanda, tačiau čia labiau tobulinau organizacinius bei komandinius įgūdžius. Žinoma, teko ne kartą patogiai įsitaisyti ir šturmano krėsle, tačiau tai tebuvo tik pramoginės formos žaidimas, o dabar laukia rimtas profesinis išbandymas.
- Kaip reagavo jūsų fanai, kuomet sužinojo, jog jūs vėl kartu važiuosite?
Fanai! Visų pirma - didelis, nuoširdus ir žmogiškas - AČIŪ! Už tai, kad jūs esate, palaikote, sergate, domitės, stebite, peikiate ir laukiate! Gal viešai to neskelbiame, nekomentuojame, tačiau prieš jus visus mes jaučiame didelę atsakomybę, stengiamės jūsų nenuvilti, nepavesti. Norime kuo dažniau nustebinti ir nudžiuginti!
Didelis ačiū kolegoms, draugams, tėvams. Palaikymas - kosminis. Iš tiesų, mes to nesitikėjome. Daugybė žmonių iš viso pasaulio rašo laiškus su palinkėjimais, daugybė Lietuvos ralio fanų klausia, ar išvys mus Lietuvoje. Estijoje sėkmingai vykdoma mūsų fanams skirtų marškinėlių prekyba.
Kažkada buvome vienas iš labiausiai spaudos lydimų ekipažų. Šiuo metu komandų, ekipažų media plėtra žymiai pažengusi į priekį. Mes kol kas dar neskelbėme viešoje erdvėje (tik asmeniniuose Facebook profiliuose) apie mūsų sugrįžimą, tačiau palaikymas, susidomėjimas ir džiugesio natos kasdien vis gausesnės ir garsesnės!
- Kokios stipriosios jūsų ekipažo savybės?
- Vienas iš man labai artimų žmonių, kuriam nesvetimas autosportas ir ekipažo virtuvė visai neseniai atsakė į šį klausimą: „Jūs kartu augot. Kartu tobulėjot. Kartu ėjot tuo keliu, kilot į kalną mažais žingsneliais, kurie jums tada atrodė dideliais žygdarbiais. Buvo ir blogo, ir gero, buvo ir džiaugsmo ir liūdesio ašarų, tačiau jūs likot artimos“. Manau, tai stipriausia mūsų ekipažo pusė - tarpusavio ryšys.
