Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Justinas Urbanavičius teigė, kad pagrindinis būdas apsisaugoti – padidintas atidumas. Ypač šiuo metų laiku.
„Galiu duoti paprastą, ūkišką patarimą. Pamačius ant kelio iššokusią stirną ar šerną – sulėtinti. Rujos metu patinai bėgioja paskui pateles, tad tikrai galima tikėtis, kad iššoks dar vienas gyvūnas. Tas pats su šernais. Reikia saugotis ir kai atsiranda jauniklių. Jie sekioja paskui motinas, o vėliau turi mažai patirties ir įgūdžių“, – kalbėjo vyriausiasis miškininkas.
Stirnos nėra patys atsargiausi ir protingiausi gyvūnai miške. Būtent pusė visų tokių įvykių ir atsitinka dėl stirnų.
Stirnos rujoti pradėjo liepos pradžioje ir ruja tęsiasi iki lapkričio mėnesio. Jauniklius gyvūnai veda pavasarį, tad J. Urbanavičius teigė, kad saugotis reikia beveik visus metus.
Visgi, ką daryti jei nepavyksta išvengti susidūrimo? Vyriausiasis Kazlų Rūdos miškininkas priminė, kad pirmiausia reikia skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112.
„Reikia pranešti aplinkos apsaugos departamento agentūrai, o šie praneša medžiotojų būreliui, kurio teritorijoje įvyksta avarija. Jei gyvūnas smarkiai sumaitotas, tai tiesiog jis yra padedamas į medžioklės atliekų duobę. Jei mėsa dar gera, ji realizuojama, veltui nenueina“, – pasakojo J. Urbanavičius.
Kiekvienas gyvūnas yra vertingas mūsų gamtai, turtina ją. Ne veltui, brakonieriai, be didelių administracinių baudų, taip pat turi atlyginti žalą, kuri siekia milžiniškus pinigus. Brakonierius, pričiuptas su neteisėtai sumedžiotu briedžiu, tauriuoju elniu ar danieliu, turės gamtai atlyginti net 17 500 litų žalą. Už stirną ar šerną - 5000 litų. Vairuotojai nuo tokios atsakomybės yra atleidžiami.
„Brakonieriai į miškus eina sąmoningai, su tikslu daryti nusikaltimą. Tyčia niekas netranko gyvūnų. Ženklų, įspėjančių apie gyvūnus, reikia paisyti, bet ne visada jie padeda“, – pasakojo J. Urbanavičius.
Kasmet užregistruojama per tūkstantį susidūrimų su į kelią išbėgusiais miško gyvūnais. 2012 metais buvo sužeisti 22 žmonės. Pasisaugoti reikia net ir lapės ar kiškio. Net maži gyvūnai gali pridaryti rimtų nuostolių. Pasitaikęs ne vienas atvejis, kai susidūrimo metu sulaužomas automobilio radiatorius ar pramušamas karteris. Valstybė nekompensuoja patirtų nuostolių, bet galima įsigyti papildomą draudimą nuo susidūrimo su miško gyvūnais.
Siekdami apsaugoti vairuotojus ir gyvūnus, kelininkai kartu su miškininkais ir gamtininkais kuria palankesnes sąlygas gyvūnams.
Kelininkai stato žvėrių perėjimo takus. Smulkesni gyvūnai turi įrengtas specialias perėjas po judriais keliais – pusės metro skersmens tunelius. Jais lapės, ežiai, usūriniai šunys gali saugiai persikelti į kitą kelio pusę.
Stambesni gyvūnai taip pat turi palengvinimų. Keliuose, ypač magistraliniuose, ir „Via Baltica“, tam tikru atstumu šalia atitvarų yra įrengti tramplinai. Jei gyvūnas nori pereiti į kitą kelio pusę, eidamas patvoriu jis prieina rampą, kuria gali perlipti, kad nereikėtų šokti per tvorą. Perlipęs kitoje kelio pusėje jis vėl randa tokį pat paaukštėjimą ir taip gali lengviau migruoti.