N. Mačiulis: sakydami, kad šešėlis mąžta, galime sau padaryti meškos paslaugą

Stokholmo aukštosios ekonomikos mokyklos – Tvaraus verslo centro, kurį remia SEB bankas, atlikto tyrimo duomenis reikėtų vertinti atsargiai, nes jie nebūtinai atspindi realią situaciją, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Anot jo, teigdami, kad Lietuvoje šešėlinė ekonomika mažėja, galime padaryti sau meškos paslaugą, nes šiais skaičiais gali pasinaudoti politikai.

„Politikams visai patrauklu pasitelkti tokių tyrimų rezultatus ir sakyti, kad problema išspręsta, galime nebebandyti suvaldyti šių problemų, galbūt jau nebereikia ir mažinti darbo mokesčių ir galime užmiršti šią problemą“, – LRT radijo laidoje „60 minučių“ teigia N. Mačiulis.

Neįvertino kontrabandos

Stokholmo aukštosios ekonomikos mokyklos – Tvaraus verslo centro atliktas tyrimas parodė, kad šešėlinė ekonomika Lietuvoje mažėja. Tyrimo duomenimis, praėjusiais metais Lietuvos šešėlinės ekonomikos indeksas buvo 15,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir išliko mažiausias tarp trijų Baltijos šalių. Estijoje šis indeksas buvo 15,7 proc., Latvijoje – 23,8 proc.

Tačiau „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis sako, kad tokius rezultatus derėtų vertinti atsargiai. „Pirmiausia krinta dėmesys į tai, kad vis dėlto kitų tarptautinių tyrimų vertinimu, Lietuvoje šešėlinės ekonomikos mastas yra gerokai didesnis, siekia apie 30 proc. BVP ir nėra mažesnis nei Latvijoje ar Estijoje“, – tvirtina N. Mačiulis. Jo nuomone, šiame tyrime šešėlinė ekonomika apibrėžta gana siaurai.

Skaičiuojant šešėlinės ekonomikos indeksą įtrauktos trys šešėlinės veiklos sritys: vokeliuose mokami atlyginimai, nelegali darbo jėga ir neapskaitomos įmonių pajamos.

„Šis tyrimas pirmiausia akcentavo darbo rinkos šešėlį [...], tačiau netyrė nelegalios ekonomikos. Pavyzdžiui, jei įmonė neregistruota, ji, žinoma, ir nebuvo apklausiama, taip pat nebuvo įtrauktas ir kontrabandos tyrimas“, – paaiškina SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė.

N. Mačiulio manymu, tyrimas neįtraukė svarbiausio mūsų šaliai rodiklio: „Mes puikiai žinome, kad Lietuvos turbūt opiausia ir didžiausia šešėlinės ekonomikos dalis yra būtent kontrabanda.“

N. Mačiulis: tyrimo metodas turi trūkumų

Stokholmo aukštosios ekonomikos mokyklos tyrime šešėlinės ekonomikos indeksas buvo matuojamas apklausiant verslininkus. N. Mačiulis sako, kad pasirinktas metodas turi trūkumų. Esą nėra lengva įvertinti, ar respondentų atsakymai nuoširdūs ir objektyvūs.

„Įsivaizduokime: kai tokia apklausa atliekama telefonu (kaip ir buvo būtent šiuo atveju), ar didelė dalis įmonių atstovų, bus linkusi pripažinti apie šešėlinės ekonomikos mastą ir galės objektyviai įvertinti? Žinoma, kad apie savo įmonės šešėlinę veiklą, nedeklaruotas pajamas ir vokeliuose sumokėtus atlyginimus jos nieko nepasakys. Bet kyla rimtų abejonių, kiek jos apskritai žino apie visą sektorių, kaip elgiasi jų konkurentai ir kaip nuoširdžiai tą atskleidžia apklausose“, – atkreipia dėmesį N. Mačiulis.

Savo ruožtu SEB banko vyriausioji analitikė V. Tauraitė pažymi, kad išmatuoti šešėlinę ekonomiką apskritai yra nedėkingas darbas, nes reikia ištirti tai, ką kažkas kitas bando nuslėpti, tačiau esą egzistuoja įvairūs metodai, kaip tai galima padaryti.

„Vienas iš jų yra apklausos. Jos paprastai plačiai pasitelkiamos tarptautinėje praktikoje. Kitas būdas yra tai išskaičiuoti netiesiogiai iš makroekonominių rodiklių. Tiek vienas, tiek kitas būdas turi savų trūkumų“, – mano V. Tauraitė. Ji pabrėžia, kad buvo apklausta 500 įmonių ir tai yra didžiausia tokio masto apklausa, vykdoma visose trijose Baltijos šalyse.

Vis dėlto „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto jos duomenys neįtikina ir, anot jo, prieštarauja kitiems reikšmingiems tyrimams, pavyzdžiui, Friedricho Schneiderio, kurio duomenų bazės naudojamos ir Pasaulio banko, pateikiamiems duomenims. Šie esą rodo, kad Lietuvos šešėlinė ekonomika nėra mažesnė.

„Visiškai sutinku, kad ją tirti ir analizuoti yra labai svarbus uždavinys. Bet mes kartais galime sau padaryti meškos paslaugą, sakydami, kad Lietuvos šešėlinė ekonomika [...] mažėja. Politikams visai patrauklu pasitelkti tokių tyrimų rezultatus ir sakyti, kad problema išspręsta, galime nebandyti suvaldyti šitų problemų, galbūt jau nebereikia ir mažinti darbo mokesčių ir užmiršti šią problemą“, – svarsto N. Mačiulis.