Keistai visa tai atrodo fone to, ką kalba D. Grybauskaitė savo kalbose. „Rusija-grėsmė Lietuvai“. O štai ir prašom, sveikinimo raštelis nuo D. Grybauskaitės nacionalinės šventės - Rusijos dienos – proga V.Putinui.
Kur dingo per rinkimus sakyti žodžiai: „mes maža valstybė, tačiau neleisime būti stumdomi, mus irgi reikia gerbti“ prasmė? Mūsų prezidentė savo kalbomis apraizgė save ir, manau, apgaudinėja rinkėjus. „Aš būsiu kieta ir tvirta figūra Lietuvos ir pasaulio politiniame gyvenime“ - tai norėjo parodyti mūsų prezidentė.
Deja, manau, viskas žlunga tada, kai supranti, jog tavo kalbos anksčiau tebuvo paties savęs apgaudinėjimas ir nevykęs padrąsinimas.
Šis sveikinimas man primena Europos padėtį tuomet, kai Rusija visą Europą apraizgė melo ir „Gazprom“ pinklėmis. Europai tai atrodė santykių „atšilimas“. Juk mes vakarietiški, viską reikia spręsti taikiai ir diplomatiškai. Štai ir atsakymas, į kurią pusę atsigręžė mūsų prezidentė, išsiųsdama sveikinimą V.Putinui.
Jis turbūt mąsto taip pat kaip tada Europa - „mes demokratiški, o gal pavyks susitaikyti, kai parodysime, kad mes ne priešai“. Tik kalbose esame priešais su Rusija, manau, tai galima suprasti iš dabar parodyto prezidentės gesto Rusijai. Tai tada gal nustokime bijoti ir įsileiskime Rusijos kariuomenę į Lietuvą, bendroms pratyboms pavadinimu „Rusijos kirtis 2014 - visada Rusijos“.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!