Apie iššūkius ieškantiems darbo MyEP papasakojo įdarbinimo agentūrų užsienyje vadovai.
Laukia ir palapinėse
Artėjant vasaros sezonui norinčių išvykti dirbti padaugėja 40-45 proc. Tokius skaičius įvardija įdarbinimu Jungtinėje Karalystėje užsiimančios MB „Amber Care“ direktorė Edita Juknevičiūtė-Docienė, pastebinti, kad kartais apie svečias šalis svajojančių lūkesčiai dirbti trumpą laiką gerokai pranoksta realybę.
„Studentai dažniausiai dirba nuo gegužės vidurio iki rugsėjo vidurio. Yra norinčių padirbėti ir mėnesiui, tačiau toks laikotarpis per trumpas ir užsienio įmonės jiems nieko pasiūlyti negali“, - sako E. Juknevičiūtė-Docienė.
Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje ir Vokietijoje darbų UAB „Jobcenter LT“ vadovas Ilja Malkin sako, kad sezoniniai ieškančiųjų darbo antplūdžiai priklauso nuo darbo pobūdžio. Nors daugiausia sezoninio darbo svečiose šalyse išbandyti norinčių studentų į įdarbinimo agentūras kreipiasi gegužės – birželio mėnesiais, Anglijos šiltnamių, laukų ir fabrikų vadovai trumpalaikiams darbams kviečiasi nuo pavasario pradžios.
„Norvegijoje sezoniškumas priklauso nuo tam tikro profilio žuvies fabrikų. Ten dirbama vasarą ir žiemą, po keturis – penkis mėnesius. Pačioje šalyje yra kilęs ažiotažas tarp tų, kurie važiuoja ieškotis darbo. Pasakoja, kad žmonės gyvena net palapinėse ar mašinose prie fabrikų ir laukia laisvų vietų“,- sako I. Malkin.
Jaunimas ryžtasi dirbti bet ką
Įdarbinimo užsienyje įmonių vadovai pastebi, kad išrankesni darbų atžvilgiu vyresnieji klientai, pasirinkdami fiziškai lengvesnius užsiėmimus. „Jaunimui nėra svarbu, ką dirbti. Jie pasiruošę dirbti bet ką vasaros metu. Vyresni labiausiai nori dirbti logistikos centruose, sandėliuose, nes ten fiziškai lengviau. Tačiau tai vis tiek yra nekvalifikuotas darbas, nors ir privalo kalbėti anglų kalba. Tie, kurie užsienio kalba nekalba, dirba mėsos perdirbimo įmonėse ar žemės ūkyje: šiltnamiuose arba laukuose“, - sako Olandijoje įdarbinančios įmonės UAB „Qbis“ personalo atrankos vykdytojas Gediminas Liutkus. Pasak specialisto, šiandien ypač aktualu, jog užsienyje vis sunkiau darbą randa nemokantieji kalbos.
Į Norvegiją vykstančiuosius traukia žuvų apdirbimo įmonės, darbas kitose maisto pramonės sektoriuose, taip pat didelė dalis lietuvių pakuoja produktus, dirba krautuvų operatoriams.
„Studentams, kurie važiuoja porai mėnesių į Angliją, siūlomi tokie darbai laukuose kaip skynimai, augalų priežiūra. Kartais, kai dirba šiltnamiuose užmiestyje, apsigyvena vagonėliuose, kad nereiktų važiuoti kasdien į miestą“,- apie darbų pasirinkimus kalba „Jobcenter LT“ vadovas I. Malkin.
Nori nerealaus uždarbio
Įdarbinimo sričių specialistai pastebi, kad lietuviai linkę nešiotis ant pečių didžiuosius lūkesčius, neišvengiamai tempiančius žemyn. Vieni tokių – užsienyje dideli pinigai nereikalauja daug prakaito.
„Pavyzdžiui, žmogus, kuriam akivaizdžiai trūksta savarankiškumo ir jis Lietuvoje dirba už kelis šimtus litų, užsienyje reikalauja iškart 2000 svarų (apie 8456 litų) atlyginimo per mėnesį. O dar ir mokymų metu paaiškėja, kad nesugeba įsisavinti naujos informacijos anglų kalba ir neatitinka darbdavio reikalavimų“,- sako „Amber Care“ direktorė E. Juknevičiūtė-Docienė.
Olandijoje atlyginimas reglamentuotas įstatymais ir jaunimas gali uždirbti per mėnesį apie 1000-1300 eurų (apie 3453-4489 litų). „Qbis“ personalo atrankos vykdytojas sako, kad atskaičius pragyvenimą yra realu sutaupyti apie 600-900 eurų (apie 2072-3107 litų). Vis dėlto, specialistas pastebi, kad nemažai užsienio įmonių renkasi ir santykinai pigią darbo jėgą iš Rumunijos, Bulgarijos.
„Kartais žmonės, kurie dar nėra dirbę užsienyje, įsivaizduoja, jog tai rojus, kuriame algos 10 ar 15 kartų didesnės nei Lietuvoje. Tenka išgirsti ir pasakojimų, kaip kažkieno dėdė dirbo statybose Norvegijoje, ko gero kvalifikuotą darbą, ir gaudavo po 20 tūkstančių litų per mėnesį. Tai reiškia, jog tokios sąlygos turi būti siūlomos ir jam, tačiau darbo rinka bei atlyginimų sistema nėra ir negali būti iškreipta. Kvalifikuotas darbuotojas visada gaus daugiau nei tas, kuris neturi jokios specializacijos ar patirties“, - primena „Amber Care“ direktorė E. Juknevičiūtė-Docienė.
Sudėtingiausia – būsto paieška
Remiantis dar 2008 m. Europos Parlamento patvirtinta direktyva dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones, tokios paslaugos ieškantiems darbo turi būti suteikiamos nemokamai. Agentūroms už užsienio įmonėms atrinktus darbuotojus sumoka patys darbdaviai. Vis dėlto, mokestis už kelionę, agyvendinimo išlaidos gula ant norinčiųjų dirbti pečių. Įdarbinimo įmonių vadovai sako, kad sulaukia daug skundų dėl, kad absoliučiai visos išlaidos turi būti padengiamos įdarbinimo įmonių.
„Juk ir pati būsto paieška Jungtinėje Karalystėje gali kainuoti apie 100- 50 svarų (apie 423-211 litų). Kaip ir pasitikimas, jei būsto savininkas pasitinka atvykusįjį - už tai imami pinigai“, - pastebi „Jobcenter LT“ vadovas I. Malkin.
Viena iš darbo ieškančių daromų klaidų, vėliau galinti apkartinti laiką užsienyje – klaidingas požiūris į darbdavius. „Kai kuriems trūksta atsakingumo - jų gyvenimo aprašymuose daugybė klaidų, jie nori visko akimirksniu. Perspektyvų turi tie, kurie užsienio darbdavį traktuoja taip pat, kaip darbdavį Lietuvoje, t.y. jie vyksta gyventi ir dirbti, orientuojasi į darbą, stengiasi atlikti savo darbą nepriekaištingai, siekia ilgalaikių, o ne trumpalaikių tikslų. Tie žmonės vertinami darbdavio ir turi geras darbo bei gyvenimo sąlygas. Darbdavys juos stengiasi išlaikyti kuo ilgiau, suteikia lanksčias atostogų sąlygas grįžimui namo“,- pastebi „Amber Care“ direktorė Edita Juknevičiūtė-Docienė.
Ieškantys darbo vis dar neatsikratę stereotipų, kad tik Lietuvoje reikia stengtis. Pastangos turėtų būti įdedamas ir užsienyje. Vadovai pastebi, kad yra ir šviesioji sunkiai užsienyje kurį laiką dirbusių jaunų žmonių patirties pusė – grįžusieji turi didesnę motyvaciją tęsti mokslus, nes supranta jų svarbą.