Elzase tradicijos laužomos labai atsargiai
„Michel Leon“ vyno gamintojas Nicolas Haeffelinas daugiausia laiko praleidžia 110 metų sukaktį šiemet švenčiančioje vyninėje „Arthur Metz“, kuri stovi pačioje vaizdingojo Elzaso vyno kelio pradžioje. Anot N. Haeffelino, šią vyninę įkūrusios šeimos nariai visuomet vadovavosi nuostata savo veikloje siekti tobulumo ir gerbti tradicijas.
Jiems pavyko suburti vyndarių komandą, kurios nariai vynininkystėje sukasi nuo pat vaikystės, kaip ir pats N. Haeffelinas. Lietuvoje viešėjusio elzasiečio šeimoje net nuo 1560-ųjų buvo bent po vieną vyndarį, o pats N. Haefflinas vyndarystės paslapčių mokėsi ne tik gimtajame Elzase, bet ir Burgundijoje, Luaroje ir net Naujojoje Zelandijoje.
Paklaustas, ar vyndarystės studijos už Elzaso ribų nesukėlė noro įgytą patirtį pritaikyti gimtinėje ir sulaužyti kai kurias tradicijas, N. Haefflinas nusijuokė, jog tai nėra taip lengva: „Elzasas – labai senas regionas su giliomis tradicijomis, todėl daryti kažką naujai nėra įprasta.“
Baltojo vyno regionas
Vynuogės Elzaso regione auginamos jau tūkstančius metų, o uogos čia noksta lėtai ir ilgai, įgaudamos puikią skonio ir aromato koncentraciją.
„Elzase daugiausia auginame aromatingų vynuogių veisles, sakyčiau, tuo išsiskiriame ne tik iš kitų regionų Prancūzijoje, bet ir visame pasaulyje. Be abejo, tam itin didelę įtaką daro klimatas. Kolmaras – Elzaso vynų sostinė – yra antras pagal sausumą miestas Prancūzijoje. Čia labai saulėta, pernai Kolmare buvo daugiausia saulėtų dienų visoje Prancūzijoje. Toks klimatas labai tinka aromatingam vynui gaminti“, – sakė N. Haeffelinas.
Lietuvoje viešėjęs Elzase gaminamų „Michel Leon“ vyno atstovas N. Haeffelinas atskleidė, kad net 90 proc. Elzaso vyno rūšių yra baltieji. Tai lemia regiono dirvožemio ir klimato ypatumai. Gewurtztraminer, Riesling, Pinot Gris – tai vynuogių rūšys, kurių Elzase auginama daugiausia.
Dera ir prie Azijos, ir prie Viduržemio jūros patiekalų
Pasak visą vaikystę Elzaso vynuogynuose praleidusio N. Haeffelino, puikių maisto derinių su Elzaso vynu gali atrasti net ir išrankiausi gurmanai, nes kiekviena šiame regione auginamų vynuogių veislė visiškai skiriasi nuo kitų. Todėl vyno ir maisto derinimui atsiveria daugybė galimybių.
„Sunku pasakyti, kuriam vynui teikiu pirmenybę, – tai lyg būti paklaustam, kurį vaiką labiau myli. Man labai patinka Riesling ir Gewurtztraminer. Abu jie labai skirtingi. Riesling labai sauso ir minerališko skonio, jis puikiai dera su jūrų gėrybėmis ir žuvimi. Ypač „Michel Leon Riesling“, kuris yra kompleksiškenio aromato ir labai gerai dera su šviežiomis jūrų gėrybėmis. O Gewurtztraminer idealiai tinka prie aštraus maisto, pavyzdžiui, Azijos virtuvės patiekalų, taip pat intensyvaus skonio sūrių“, – aiškino N. Haeffelinas.
Dalijasi žiniomis apie vyną
N. Haeffelinas Lietuvoje svečiavosi pakviestas „Vyno akademijos“. „Vyno akademija“ – vienas iš edukacinio vyno projekto „ES vynai Baltijos valstybėse“ veiksmų. Tokio pobūdžio ir masto projektas, finansuojamas Europos Sąjungos, Baltijos šalyse yra pirmasis. Juo siekiama geriau supažindinti lietuvius, latvius ir estus su Europos šalių vynu ir jo vartojimo kultūra, skatinti vartoti atsakingai.
Tiek didmiesčiuose, tiek mažesniuose miesteliuose vykstančių „Vyno akademijos“ renginių (ispaniškose, itališkose ir prancūziškose „Vyno naktyse“, mugėse ir mokymuose) metu mokoma susigaudyti ir neapsirikti renkantis vyną, pasirinkti sau tinkamą už prieinamą kainą ir įgyti žinių apie įvairiuose Europos regionuose gaminamo vyno skirtumus.
Europos Sąjungos remiamą edukacinį vyno projektą „ES vynai Baltijos valstybėse“ 2012–2015 m. vykdo „Baltijos pramonės aljansas“ (ABBI).
