Žiniasklaida – tuščiagalvišką visuomenę, kuriai rūpi tik paskalos, skandalai ir garsių žmonių nuodėmės, šmeižtas apie juos, o gal žmonės parodė žiniasklaidai, kokių naujienų jiems reikia, kad pasijaustų laimingi? Nors žodis „laimingi” čia nėra tinkamas, nes man atrodo, kad mūsų visuomenė vis tiek nebežino, ką šis žodis reiškia iš tikrųjų.
Pažvelkime į save, į ką mes virtome. Mes dabar esame tik gauja vilkų, kurie nori vieni kitiems įkasti, vis dėlto Tomas Hobsas sakydamas, kad žmogus žmogui yra vilkas, buvo teisus. Nuolatos ieškome skandalingų naujienų apie garsius žmones, kad tik patys pasijaustume, ne tokie apgailėtini, ir galėtume pasakyti, kad štai ir visų numylėtiniai elgiasi taip pat niekingai, kaip ir paprasti pilko gyvenimo žmonės.
Čia turiu nuvilti, nes pasiguosdami tokiomis mintimis, mes savų problemų neišspręsime, mes tik jas bandysime paslėpti ir apsimesti, kad jų nematome. Kodėl mums taip rūpi, garsių žmonių nuodėmės? Taigi ir taip aišku, kad jie irgi yra žmonės, tai kodėl reikia stebėtis, kad ir jie turi nuoskaudų, sąžinės priekaištų, pagaliau jie turi emocijas, kurias kaip ir visiems, kartais reikia išlieti.
Na ir kas. Mes tai galime daryti ir visiems nė velnio nerūpės, kaip pasielgė eilinis darbuotojas gamykloje ar kuri nors buhalterė. Tačiau jeigu taip pasielgė visuomenėje žinomas asmuo, tai šito straipsnio nepraleis nei viena namų šeimininkė, tik nesiekiu nieko įžeisti. Ir tada aišku, žinomo žmogaus pyktis tik dar labiau išauga, nes jam neleidžiama būti žmogumi, jis yra laikomas kaip lėlė, kuri visada turi būti tobula.
Gal ir nuskambės banaliai, tačiau, juk meniškieji žmonės yra dar emocionalesni, nei paprasti mes, tai kodėl taip nustembame kiekvieną kartą, kai perskaitome žurnalistų ypač išpūstą sensaciją apie įžymybės nutikimą viešumoje. Žinoma tai nereiškia, kad jiems yra leidžiama elgtis neribojant savo jausmų ir elgesio. Tačiau pažvelgus, ką jiems tenka patirti dėl visų dėmesio, kokį spaudimą jiems kiekvieną kartą tenka išgyventi, manau nereikėtų jau kiekvieną kartą taip visko perspausti. Aš, žinoma, nekalbu apie tas vienadienes žvaigždutes, siaubas, koks netikęs žodis, kurios dažnai stokoja talento ir skandalais tik mėgaujasi, o vėliau skundžiasi, kad joms susisuko protelis dėl per didelio žiniasklaidos dėmesio, kuris jiems, be to, padarė reklamą.
Nejaugi mes iš tiesų esame tokie pavydus ir džiaugiames, kai nesiseka gražiems ir talentingiems, o dažnai ir turtingesniems žmonės. Gal susimąstykime truputėlį kaip mes, skaitydami tokius niekalus apie tikro meno žmones, griauname jų svajones. Nė vienas tikras aktorius, muzikantas nenorėjo tokios nesveikos šlovės, to perdėto dėmesio. Jie norėjo tik kurti tai, kas jiems teikia malonumą, ir galbūt norėjo perduoti jį ir savo klausytojams, žiūrovams.
Taigi, visi tie nesveiki gerbėjai, kurie tik siekia, pavyzdžiui, paliesti savo dievaitį, dar vienas šventvagiškas žodis, gąsdina tuos talentingus ir gerbiamus žmones. Todėl šiems emociškai tikrai silpnesniems teatro, kino, muzikos pasaulio žmonėms mes užkrauname tik dar didesnę psichologinę naštą, dėl savo nesveiko ir primityvaus, materialaus, pavyduoliško požiūrio. O vėliau stebimės, kad jie bando nusižudyti, kad kartais, nors ir baisu net pagalvoti, kai kuriems ir pavyksta. Manau, mes ir žiniasklaida galbūt patys privedame juos prie tokio sprendimo.
Nesu meno pasaulio atstovė, bet esu sveiko ir šviesaus proto. Taip pat esu daugumos tikrai nuostabių aktorių, muzikantų ir kitų menininkų iš viso pasaulio gerbėja. Tačiau žiūrėdama įvairius jų interviu, pastebiu, kaip vis dėlto jiems yra sunku pakelti šią viešumo naštą, kaip jie jos nekenčia. Dauguma turbūt net neperskaitys viso straipsnio, nes jiems bus per sunku pripažinti, kad ir jie tokie yra, nes jau seniai nustojo klausyti savo sąžinės balso. Tačiau, kai turi gebėjimą pasaulį stebėti objektyviau, o net tik iš savos varpinės, tai matai koks ydingas ir žiaurus yra dabartinis pasaulis.
Gal kartais susimąstykime, į kur keliaujame. Ir nors manau, kad šis straipsnis yra tarsi bėgimas su šakute prieš traukinį, kaip sako mano vienas labai gerbiamas žmogus, tačiau, gal bent kam nors sukirbės širdis ir nustosime domėtis tomis skandalingomis ir žalingomis naujienomis bei pamatysime, kad už jų yra paslėpti tikri meno meistrai. Ir gal bent tada imsime gerbti tikrą meną ir pradėsime lankyti spektaklius, miuziklus, kino teatrus, koncertų sales, užuot atsivertę dar vieną bulvarinio žurnalo numerį.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Savo nuomone galite pasidalinti žemiau: