1. Iš įstatymo iniciatorių skleidžiama daug neteisybės, susijusios su skaičiavimo pagal automobilio kubatūrą pagrįstumu:
a) Ministras R. Šadžius argumentuoja neva "automobilio prabangumą nusako automobilio darbinis tūris". Tai yra visiškas melas, nes prabangą nusako VERTĖ, o ne darbinis tūris. Tokiu būdu gaunama situacija, kai važinėjantis senu automobiliu asmuo mokės "už prabangą" daugiau, nei tas, kuris važiuos 10 ar net 100 kartų brangesniu (pvz, nauju) automobiliu.
b) Seimo narys A. Sysas melagingai teigia, kad didesnio darbinio tūrio variklį turintys automobiliai labiau teršia aplinką. Automobilio CO2 taršą nusako suvartojamas degalų kiekis, o ne darbinis tūris. Pavyzdys: naujas BMW 520d (su 2.0 varikliu ir "efficient dynamics" sistema) suvartoja perpus mažiau kuro, nei 1995 m. Toyota Corolla su 1.5 varikliu. Atitinkamai į atmosfera minėtas BMW būdamas ir galingesnis, ir net didesnės kubatūros išmeta dvigubai mažiau CO2, tačiau, mokestis bus didesnis šiuo atveju tam, kuris teršia mažiau. Tikriausiai sutiksite, kad tai nelogiška.
c) R.Šadžius su A.Sysu klaidina, kad variklio kubatūra atspindi ir automobilio galią, kas taip pat nėra tiesa. Pavyzdžiui, VW Polo su 1.4 turbokompresoriniu varikliu bus gerokai galingesnis (jau nekalbant apie tuo pačiu ir ženkliai didesnę akseleraciją dėl mažesnės masės) nei senas pensininko Mercedes su 2.0 varikliu , tačiau, "už galią" pensininkas mokės daugiau, nors jo automobilis ir per pus silpnesnis už minėtą VW Polo.
2. Apie patį skaičiavimo principą:
a) Automobilis stovėdamas neišleidžia į atmosferą CO2, bet mokestis skaičiuojamas taip, tarsi jis išleistų.
b) Net du identiški automobiliai, už kuriuos būtų taikomas vienodas "taršos mokestis", aplinką terš skirtingai dėl ridos skirtumų. Pvz, įmonės regiono vadybininkas gali prisukti per metus ir virš 100 000 km, kai pensininkas per metus nuvažiuos ~100x mažiau, t.y.
c) Jeigu nuvažiuoju vienu automobiliu 10 000 km. per metus ir mokestis yra ~300 Lt, tai kodėl tuos pačius 10 000 km. per metus nuvažiuodamas su dviem automobiliais (pvz, 5000 km. vienu, ir 5000 km. kitu), turėsiu mokėti dvigubai? Teršiu juk tiek pat kiek terščiau vienu automobiliu. d) vienintelis teisingas ir pagrįstas būdas apmokestinti taršą yra priedas prie kuro kainos. Išskiriamo CO2 kiekis yra tiesiogiai proporcingas sudegintam kurui, taigi, - atitinkamai ir keli centai prie kuro kainos "taršos mokestis" būtų visiškai teisingas teršėjų atžvilgiu.
3. Melagingas mokesčio pavadinimas. Jei pavadinimas sako, kad mokestis yra "už taršą", tai kodėl jis panaudojamas ne taršai mažinti, AEI skatinti, saugiai aplinkai kurti, o pensijoms grąžinti?
5. Ironiška, kad pensininkai turintys automobilius patys mokės už savo pensijų kompensavimą - iš vienos kelnių kišenės perdės į kitą. Paradoksas, kad automobilių neturintys asmenys prie pensininkų pensijų grąžinimo neprisidės. Ar tai teisinga ir gal kas gali pagrįsti kodėl neturintys TP neturėtų prisidėti prie pensijų atstatymo (ypač kai grąžinimas suprantamas kaip solidarumo mokestis)?
6. Einama link daniško automobilių apmokestinimo modelio, kai "automobilis yra prabanga". Tačiau, automobilis Lietuvoje negali būti paverstas prabangos preke, nes viešojo transporto infrastruktūra nedaug pakitusi nuo sovietmečio, o žmonių izoliavimas nepasiūlant patogios transporto alternatyvos - nusikaltimas prieš visuomenę.
7. Jeigu mokestis yra mokamas už CO2 taršą, tai tą pačią kainą už kiekvieną taršos vienetą turėtų mokėti ir kiti CO2 taršos gamintojai - ūkininkai (pavyzdžiui, karvių augintojai), pramonės įmonės ir t.t..
8. Mokestis dar neišėjo, o jo jau nepasidalina įvairios institucijos, pradedant IF, KPPP ir t.t. Tai kelia tam tikrų klausimų - ar tas mokestis nėra tik dar vienas "pyragas"?
9. Jei sakoma, kad "mokestis skirtas pensijoms atstatyti", vadinasi, pensijas atstačius jis bus panaikintas? Yra tikinčių, kad taip ir bus?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Savo nuomone galite pasidalinti žemiau: