„Per vieną dieną parašiau tris dainas. Kaip bebūtų gaila, namuose tai negimsta, tai neįmanoma, nes negali pabūti su savimi. Sup***a sistema, prip****i protą, primetanti savo taisykles, sąlygas... Sistema, kurioje skęsti ir kiekvieną dieną, švaistydamas energiją, kad mokėtum už ryšį, madą, apsaugą ir kitą š**ą. Aš galiu šiandien pasakyti, kad man ne tas pats, aš kvėpuoju, aš juokiuosi, aš svajoju, aš liečiau savo delnuose lietaus lašus, aš matau savo artimus, man skaudėjo odą, nes ją per stipriai nudegino saulė, tarp mano pirštų byrėjo smėlis - taip greitai, kaip bėga laikas, kuris niekada negrįžta atgal. Aš pabėgau ir vis vien aš spaudau šituos klavišus suvokdamas, kad vieną dieną reikės grįžti.
Būdamas čia, džiunglėse su gamta, suprantu tikrą savo žmogišką prigimtį ir kaip stipriai mes nuo jos atitolome... Šį rytą žiūrėjau „Avatarą“ jau ketvirtą kartą ir tik dabar supratau, kaip tai gilu, nes mano skruostu byrėjo ašara. Paklausykite mano mažo patarimo, pabėkite, skirkite laiko sau, pabūkite su savimi, nes nėra nieko svarbiau nei tu pats. Niekas labiau tavęs nemylės nei tu pats“, - rašė atlikėjas.
Šiuos atlikėjo pamąstymus palydėjo daugybė gerbėjų komentarų. Kaip ir dauguma E. Dragūno minčių ir poelgių, šis tekstas taip pat sulaukė nevienareikšmiško vertinimo. „Sąmonės srautas, ne kitaip“,- rašė vienas gerbėjų. Kitas pasiūlė E. Dragūnui kandidatuoti į prezidentus.
