Vieną vėlyvą rudenį apie vienuoliktą valandą vakaro mamą ištiko infarktas. Mano laimei, dariau dirbtinį kvėpavimą iki tol, kol atvyko greitoji, ir ji atsigavo. Greitosios pagalbos automobilis suleido jai vaistus ir išvežė į ligoninę. Su ja kartu nuvykau ir aš.
Gydytojai padarė kardiogramą, suleido vaistų ir mamą paguldė į palatą. Pakliuvome į tokią, kurioje buvo dar viena laisva lova. Mama nurimo, pasijuto geriau ir užsnūdo. Atsiguliau ir aš į laisvą lovą.
Nusnūdau. Atvėrusi akis, matau stovinčia prie mamos kojūgalio baltais ilgais rūbais moterį. Ji stovėjo ir žiūrėjo į mamą. Aš pamaniau, kad sapnuoju ir vėl bandžiau užsimerkti. Ryte atsibudus ir vos įėjus pirmai seselei iš karto paklausiau, ar buvote naktį atėję pas mamą? Ji sako - aš budžiu, bet nebuvau, nes ji jautėsi gerai. Aš pamaniau, tai gal vis tik buvo kuri seselė užsukusi?
Praėjus kiek laiko, mano mama kartą prasitarė, kad kai jai būna bloga, prie jos dažnai stovi baltai apsirengusi moteris. Tuomet ir aš papasakojau, ką mačiau ligoninėje. Mes abi pamanėme, kad gal ją saugo jos mirusi mama, kuri ją paliko vos metukų. Jos mama mirė susirgusi plaučių uždegimu.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!