Šis jų įprotis dažnai kelia galvos skausmą tiek tėvams, kuriuos erzina be perstojo pučiami burbulai ar čepsėjimas, tiek mokytojams, ne kartą įmynusiems ar įsėdusiems į tokias moksleivių dovanėles, skelbia aftau.org.
Tel Avivo universiteto mokslų daktaras Nathanas Watembergas nustatė, jog gumą kramtantys paaugliai ir vaikai ir patys prisišaukia galvos skausmų. Akademiko tyrimo rezultatai skelbiami leidinyje „Pediatric Neurology“. Spėjama, jog jie gali padėti gydant migreną ir kitokio pobūdžio smarkius galvos skausmus.
„Iš 30 pacientų net 26 džiaugėsi pastebimu pagerėjimu, 19 problemos iš viso pavyko atsikratyti. Vėliau dvidešimt pacientų vėl pradėjo kramtyti gumą – jiems simptomai nedelsiant sugrįžo“, - apie kramtomosios gumos ir galvos skausmo ryšį sako mokslų daktaras.
Tiesiai prieš nosį
Vaikus neretai kankina galvos skausmai, vėlesniame amžiuje ši problema neretai tampa dar aktualesnė, ypač mergaitėms. Dažniausiai šį negalavimą paskatina stresas, miego trūkumas, karštis, kompiuteriniai žaidimai, triukšmas, saulė, rūkymas, alkis, menstruacijos. Iki šiol labai mažai žinota, kas sieja kramtomąja gumą ir galvos skausmus.
N. Watembergas, vykdydamas tyrimą Meiro medicinos centro vaikų neurologijos ir raidos padalinyje, pastebėjo, jog pacientai, besiskundžiantys galvos skausmais, yra priklausomi nuo kramtomosios gumos. Daugiausiai kramto jaunos mergaitės – šį faktą patvirtino ir seniau stomatologų atlikti tyrimai. Specialistas nustatė, jog dažniausiai gumą kramtyti nustoję pacientai greitai pasijusdavę geriau.
Norėdamas savo hipotezę pagrįsti ir statistika, N. Watembergas paprašė 30 pacientų, kurių amžius nuo šešerių iki devyniolikos metų amžiaus, ir kurie skundėsi reguliariai pasikartojančiais migrenos priepuoliais ir intensyviais galvos skausmais bei kasdieną reguliariai vartojo kramtomąją gumą, liautis tai darius – vienam mėnesiui. Visi tyrimo dalyviai iki tol kramtomąją gumą kramtydavo nuo valandos iki šešių valandų per parą. Be gumos išbuvę mėnesį net devyniolika iš 30 pacientų pripažino, jog galvos skausmai dingo. Septyni savanoriai džiaugės, jog migrenos priepuoliai tapo retesni ir ne tokie intensyvūs. Siekiant patikrinti gautų rezultatų patikimumą, 26 savanorių buvo paprašyta ir vėl kramtyti gumą – dvi savaites. Visi vienbalsiai pripažino – jau po kelių dienų simptomai sugrįžo.
Seniau atlikti du tyrimai jau susiejo galvos skausmus ir kramtomąją gumą, tačiau pateikė skirtingus ryšio priežastinius ryšius paaiškinimus. Vieno tyrimo autoriai sakė, jog, kramtant gumą, smilkininis sąnarys patiria didelį stresą. Kito tyrimo rengėjai dėl galvos skausmo kaltina aspartamą – dirbtinį saldiklį, naudojamą populiariausių kramtomųjų gumų gamyboje. Smilkininio sąnario disfunkcija tikrai sukelia galvos skausmus, tačiau aspartamo žala iki galo neįrodyta.
Kaip yra iš tikrųjų
N. Watembergas palaiko smilkininio sąnario teoriją. Kramtomoji guma gardi labai neilgai, todėl joje daug minėtojo dirbtinio saldiklio būti paprasčiausiai negali. Jeigu šis saldiklis ir sukeltų galvos skausmą, tą patį padarytų ir dietiniai gaivieji gėrimai ir kiti dirbtiniais saldikliais pagardinti produktai. Kita vertus, žmonės ilgai čiaumoja ir skonį jau praradusią gumą, apkraunamas smilkininis sąnarys, kuriam ir taip tenka daugiausiai darbo iš visų sąnarių, teigia specialistas.
„Kiekvienas gydytojas žino, jog per didelė smilkininio sąnario apkrova sukelia galvos skausmą. Manau, kad taip nutinka ir be saiko kramtomąja guma piktnaudžiaujantiems paaugliams“,- sako specialistas.
Anot N. Watembergo, jo tyrimo rezultatai gali nedelsiant duoti naudos. Pakanka galvos skausmų kankinamiems paaugliams patarti atsisakyti kramtomosios gumos – jiems galima padėti be jokių vaistų.
