Moteris pasakojo, kad kostiumą nuomoti prireikė, kai kalėdinėje šventėje jos atžala turėjo vaidinti ežiuką. Kadangi Jurgita pagalvojo, kad tokį kostiumą pačiai pagaminti sudėtinga, jos vyras šį surado skaitydamas skelbimus. Ežiuko kostiumo nuoma keturmečiui vaikui kainavo 50 litų.
„Mes susitarėm, kad atsiimsim kostiumą – pasakė atvykti prieš dieną, nes jis irgi buvo nuomojamas kitiems. Pasakojo Jurgita. - Mes prieš dieną ar tą pačią dieną pasiėmėme kostiumą, uždėjome vaikui, jis su juo pabuvo gal porą valandų, kol vyko tas renginys. O paskui buvo taip, kad atostogavau tris savaites ir mes į darželį nebeėjome“.
Prireikus vesti vaiką į darželį, moteris pastebėjo, kad jis kasosi galvą. Ją apžiūrėjusi Jurgita pastebėjo, kad joje yra utėlių. „Paskambinau į darželį – pasakiau, kad apžiūrėtų vaikus toje grupėj,e gal pas kažką irgi yra atsiradę, bet nieko niekur nebuvo. Vienintelis kontaktas, kuris buvo su vaiko galva, buvo tik tas ežiuko kostiumas. Ir aš atostogavau, mes neturėjome kontakto su kitais vaikais“, - kalbėjo Jurgita.
Ji sakė, kad geriau vaikams per Kalėdas netektų vaidinti personažų. „Dabar, po šito įvykio galvoju, kad geriau jau tas mano vaikas nueitų apsirengęs tik panašios spalvos drabužiais ar iš popieriaus padaryta karūna, negi nuomotu kostiumu. Nemėgstu aš tokių renginių, vaikams nėra tikslo, galėtų tie vaikai būti patys savimi“, - kalbėjo ji.
Jurgita sakė į nuomo spunktą nesikreipusi, nes apie užkratą sužinojo tik praėjus trims savaitėms po kostiumo nuomos. „Jei mes būtume iš karto tokią riziką numatę, gal ir būtų buvę verta paskambinti, kad kitiems neatiduotų, išvalytų tą kostiumą. Dabar tas užkratas jau buvo „nuėjęs“, nes jos be plaukų gyvena iki trijų dienų“, - kalbėjo ji.
Per šventę nualpo
Kitam DELFI skaitytojui Audriui dalyvaujant kalėdiniame renginyje taip pat buvo kilo bėdų dėl sveikatos. Būdamas vaikas, jis šventėje nualpo. Taip kam nutiko, kai berniukas atliko „ėdžių“ vaidmenį.
„Kadangi jau visi buvom išaugę iš darželinių snaigių ir kiškučių viskas buvo daug konceptualiau - abėcėlė. Nežinau kokių burtų keliu ar pagal dienyną man iškrito raidė - Ė. Kiek žinot tokių lietuviškų žodžių (be tarmiškų), geriau, aišku, kad būtų daiktavardžiai? Nuo vieno iki dviejų, ar ne? Tai va, matomai dėl to, kad dar ir žiemos metas, tinkamiausia kaukė ar karūna nežinau kieno sumanymu buvo - „Ėdžios“. Ir nieko, išgyvenau, netgi jaučiausi gerai. Tiesa pasakius, dviejų trečdalių vaidinimo neatsimenu, nes po keletos minučių prigrūstoj valgykloj vaikai ėmė kritinėti kaip lapai, kas stačiai veidu, kas dailiai sulenkdami kojas per kelius. Ne išimtis ir aš, turiu jau tokį polinkį. Prabudau su amoniaku panosyje ant palangės, šalia gulėjo žaidimas „Lingo“ (ala „Bingo“, mano ėdžių karūna, o eilėraštis taip ir liko nepadeklamuotas kažkur salėj, - prisiminė Audrius. - Tiesa pamenu kad viena mergaitę ryžtingai statė kokius tris kartus, o ji vis griuvo ir griuvo, neklaužada“.
