Štai visai neseniai ir Lietuvoje mirė užspringęs 61 metų vyras, o artimieji, laukdami medikų, tik bejėgiškai stebėjo jo agoniją. Todėl kiekvienas žmogus privalo žinoti, kaip tokiais atvejais padėti ir sau, ir aplinkiniams.
Kaip teisingai trinktelėti per nugarą
Nemakščiuose gyvenęs buvęs agronomas, kaip vėliau pasakojo jo sutuoktinė, iš pradžių abiem rankomis atsirėmė į stalą ir kažkaip keistai ėmė linguoti galvą, tačiau negalėjo nieko pasakyti. Vėliau ėmė svirduliuoti, o prisėdęs pradėjo netekti sąmonės. Supratusi, kad jis užspringo, moteris jam sudavė per nugarą ir iš burnos išėmė pusę bulvės ir dešros gabaliuką. Tačiau į prašymą spjauti viską vyras nereagavo. Jis visiškai prarado sąmonę ir nugriuvo. Patamsėjo jo smilkiniai, lūpos.
Kaip paaiškino Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja Vanda Pumputienė, užspringus gali būti dalinis kvėpavimo takų uždarymas ir pilnas. Jei žmogus dar šiek tiek įkvepia, nors ir švokšdamas, yra sąmoningas ir dar gali kosėti, reikia, kad jis pasilenktų į priekį (galva turi būti žemiau negu krūtinės ląsta) ir, kiek įmanoma, smarkiau kosėtų. Kosėjant labai ženkliai padidėja krūtinės ląstos slėgis ir svetimkūnis dažnai pasišalina.
„Jei žmogus beveik negali kosėti, reikia jam delno pagrindu penkis kartus padaužyti tarp menčių. Žmogus vis dar turi būti pasilenkęs. Jeigu šis būdas nepadeda, palinkusį į priekį žmogų reikia apkabinti iš nugaros, rankas sudėti jam po duobute, t. y. skrandžio srityje, ir spausti judesį nukreipiant aukštyn, kad padidėtų krūtinės ląstos slėgis. Taip truktelėti reikia taip pat penkis kartus. Tuomet vėl daužyti tarp menčių.
Jeigu moteris yra nėščia arba žmogus labai nutukęs, reikia apkabinti krūtinės ląstą ir spaudyti ją taip pat, nukreipiant aukštyn, kaip pasakojau apie skrandžio sritį. Spaudyti po duobute negalima ir vaikams, kadangi jų kepenų kapsulė silpna – gali plyšti. Juos taip pat reikėtų apkabinti per krūtinės ląstą. Jeigu užspringęs žmogus nugriuvo ant grindų, tuos pačius spaudymo veiksmus reikia atlikti jam gulinčiam. Pavertus jį ant šono galima pabandyti pražiodyti ir pasižiūrėti – galbūt matosi svetimkūnis. Krapštyti jo negalima – nebent pasiimtų su pincetu“, - aiškino ilgametę darbo patirtį turinti medikė.
Žinoma, prieš tai būtina iškviesti greitąją pagalbą. Tačiau, pasak pašnekovės, dauguma atvejų, jei viskas atliekama teisingai, šie būdai yra labai veiksmingi.
„Kai mums skambina dėl užspringimo, brigada išskuba iš karto, tačiau dispečeriai vietoje esantiems žmonėms diktuoja, ką jie turi daryti. Ir žmonės susitvarko. Medikai nuvažiavę dažnai jau neturi, ką veikti, tik pasidžiaugti, kad viskas gerai baigėsi. Tiesa, jei žmogui jau būna aptemusi sąmonė, po to kartais pasipila skrandžio turinys. Kad nebūtų įtraukimų į plaučius, neišsivystytų plaučių uždegimas ar dar kažkas, tokiais atvejais vis tiek vežame žmogų į ligoninę“, - sakė V. Pumputienė.
Požymiai, rodantys, kad žmogus užspringo
Pasak visuomenės sveikatos specialistų, užspringimas – tai mechaninė oro srauto iš aplinkos į plaučius kliūtis. Svetimkūnis paprastai patenka į nosiaryklę, gerklas, gerklę, jis dirgina kvėpavimo takų gleivinę ir sukelia balso stygų bei bronchų spazmą. Užspringus sunku kvėpuoti, nes oro srautas dalinai ar visiškai negali patekti į plaučius. Ilgai trunkantis dalinis ar visiškas užspringimas sukelia uždusimą ir yra potencialiai mirtinas. Deguonies atsargos plaučiuose bei kraujyje aukai, kurios kvėpavimas visiškai sustojo, gyvybę gali palaikyti vos kelias minutes. Smegenys yra nepaprastai jautrios deguonies trūkumui ir per pirmas 4-6 minutes pradeda mirti. Po 10 minučių įvyksta negrįžtami smegenų pokyčiai.
Suaugusieji dažniausiai užspringsta valgio metu, kai tinkamai nekramto maisto. Kalbėjimas ar juokas valgio metu gali lemti, jog maisto gabalėlis pateks ne ten, kur reikia. Be to, rijimo mechanizmai gali būti sutrikdyti, jei asmuo padaugino alkoholio, serga tam tikromis ligomis. Vaikai dažniausiai užspringsta, nes nepilnai sukramto maistą, gauna per didelių maisto gabalėlių, prisigrūda per didelį maisto kiekį. JAV kasmet nuo užspringimo miršta 200 jaunesnių kaip 4 m. amžiaus vaikų. Kasmet užspringę miršta per 3 tūkst. žmonių.
Pagrindiniai užspringimo požymiai: žmogus pradeda kosėti, gurguliuoja arba garsiai vemia. Esant rimtesniam užspringimui, šie simptomai gali būti ne tokie akivaizdūs ar jų visai gali nebūti. Žmogaus kvėpavimas sunkus, žiopčiojama ir švokščiama, gali desperatiškai laikytis už burnos ar kišti pirštus gerklėn. Jei kvėpavimas neatsistato, žmogaus veidas mėlynuoja. Pirmiausiai tai pastebima apie veidą, lūpas, nagus. Jei kvėpavimas neatsistato, žmogus praranda sąmonę.
Jei užspringo kūdikis
Užspringus mažam vaikui, o jis nesugeba maisto iškosėti, nereikėtų bandyti įlindusio svetimkūnio ištraukti pirštais – taip jis tik bus įstumtas giliau. Tikrinant, ar burnoje nėra svetimkūnių, taip pat negalima kišti piršo.
Pasisodinkite vaiką ant kelių, nulenkite galvą taip, kad būtų žemiau krūtinės. Staigiais smūgiais suduokite jam 4-5 kartus tarp mentikaulių – svetimkūnis turėtų iššokti. Kūdikį galima paguldyti kniūbsčią ant rankos (dilbio) ar kelio žemyn galva (pirštais prilaikant už apatinio žandikaulio, kad būtų atviri kvėpavimo takai). Tada kelis kartus stuktelėkite jam delnu tarp menčių.
Apverskite vaiką ant nugaros nenukeldami nuo rankos ar kelio ir patikrinkite burną. Jei svetimkūnis matosi burnoje, jį išimkite. Jei ne, paguldykite kūdikį veidu aukštyn ant rankos ir 4-5 kartus per 3-5 sekundes dviem pirštais staigiai spustelėkite krūtinę (ties viduriniuoju krūtinkaulio trečdaliu per piršto plotį žemiau spenelius jungiančios linijos) taip, lyg darydami išorinį širdies masažą. Negalima kūdikio kratyti už kojų – į smegenis gali išsilieti kraujas.