Tai pirmadienį Vilniaus miesto apylinkės teisme pareiškė prokurorė Inga Gulbickienė, pagarsinusi 39 metų A. Povilaika byloje kaltinamąjį aktą – verslininkui pateikti kaltinimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo paslepiant bendrovės „Ultra pramogos“ buhalterinės apskaitos dokumentus, didelės vertės turtinės prievolės išvengimo apgaule bei piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
Prokurorai kaltinimus dėl didelės vertės turto sukčiavimo pateikė ir bendrovei „Turto valdymo centras“ (TVC), kuriai A. Povilaika buvo perleidęs „Ultra pramogos“ priklausiusius prekės ženklus – verslininkas turėjo 87 proc. šios bendrovės akcijų.
Prokurorės teigimu, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia teigti, kad A. Povilaika žinojo apie nuo 2008 m. pradžios nuolat didėjančias buvusios bendrovės „Ultra pramogos“ mokestines nepriemokas valstybės biudžetui ir siekdamas išsaugoti jos turtą bei išvengti mokesčių valstybei tyčia padarė, kad minėta įmonė taptų beturte.
Buvusios bendrovės ilgalaikis turtas, Lietuvoje žinomi prekės ženklai ir kt. buvo perleisti kitoms 11 naujai įkurtoms savo įtakos įmonėms.
Taip pat tinklui priklausiusius restoranus ir kitas maitinimo įstaigas, esančias Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, kaltinamasis perregistravo kaip naujas uždarąsias akcines bendroves, įdarbino šiose įmonėse tuos pačius vadovus (direktorius) bei daugumą kitų darbuotojų, iki tol dirbusių buvusioje bendrovėje.
Vėliau kai ši bendrovė nebeturėjo turto, o tik skolas valstybės biudžetui, A. Povilaika kaltinamas 2009 m. pavasarį fiktyviai už simbolinę 1 Lt kainą bendrovės akcijas pardavęs Rusijos piliečiui Andrejui Migunovui, taip paslėpdamas buvusios bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus.
Dėl šių A. Povilaikos veiksmų Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV) Vilniaus skyrius prarado realią galimybę išieškoti skolas ne ginčo tvarka ir patyrė 1,5 mln. Lt turtinę žalą.
Kaltinamajam ir jo vadovaujamam naujam juridiniam asmeniui kaltinimai pareikšti ir dėl to, kad naujoji bendrovė neteisėtai susimažino valstybės biudžetui mokėtiną pridėtinės vertės mokestį daugiau kaip 300 tūkst. Lt.
VMI ir VSDFV Vilniaus skyrius kaltinamajam pareiškė ieškinius bendrai 1,5 mln. Lt sumai, jam laikinai apribota nuosavybės teisė į turimą atitinkamos vertės nekilnojamąjį turtą.
Nei A. Povilaika, nei TVC nepripažįsta jiems pateiktų kaltinimų.
Baudžiamasis kodeksas už didelės vertės svetimo turto sukčiavimą numato laisvės atėmimo bausmę iki aštuonerių metų, juridiniam asmeniui už padarytą nusikalstamą veiką griežčiausia įstatyme numatyta bausmė – juridinio asmens likvidavimas.
