„Kaltinimus laikau daugiau nei absurdiškais“, - teigė E. Barauskaitė, kartu su R. Ivanausku kaltinami talkinę D. Kedžiui nužudant teisėją Joną Furmanavičių ir kaunietę Violetą Naruševičienę bei kurstę buvusios teisėjos Neringos Venckienės brolį žudyti.   

E. Barauskaitė pasakojo Raimundą pažįstanti 14 metų, kartu gyveno 3 metus. Pora susipažino sporto klube. E. Barauskaitė atskleidė tik vėliau sužinojusi, kad tamsioje aplinkoje R. Ivanauskas nemato. Ji įtaria, kad tą patį paveldėjo judviejų sūnus. Jiems gyvenant kartu, atlikta ne viena akių operacija, tačiau liga progresavo.

Moteris pasakojo, kad judviejų santykiai nebuvo lengvi, vyras dažnai gerdavo ir buvo linkęs į žodinę agresiją, buvo be galo pavydus.

R. Ivanauskas supažindino sugyventinę su vienoje kavinėje barmenu dirbusiu Mindaugu Žalimu, kurį pristatė kaip „gerą vaikį“. Vėliau E. Barauskaitei pasirodė, kad M. Žalimas vaikosi šlovės, nori būti tarp įtakingų žmonių, giriasi pažintimis su pareigūnais.

D. Kedys atvykdavo kavos ir pakalbėti apie audines

D.Kedį sugyventinei Raimundas pristatė apie 2006 m. Pas juos D. Kedys esą atvykdavo išgerti kavos. Kai atvykdavo sugyventinio draugai, moteris negalėdavo būti šalia – esą R. Ivanauskas buvo labai pavydus. D. Kedį kaltinamoji charakterizavo kaip savimi pasitikintį, prisižiūrintį, „su skurdžiu žodynu“. Ji nugirsdavo, kad pokalbiuose D. Kedys aptardavo vis tuos pačius reikalus – audinių kergimus, kailių reikalus.

E. Barauskaitė sakė iš Raimundo girdėjusi, kad D. Kedys turi problemų su dukra. Ji esą daugiau apie šią istoriją sužinojo iš televizijos laidų.

Po kurio laiko atsakinėdama į klausimus E. Barauskaitė prisiminė, kad D. Kedys kalbėjo apie dukros tvirkinimą ir tai, „kad velnius reikia žudyti“. Kaltinamoji spėjo, kad greičiausiai D. Kedys galvoje turėjo A. Ūsą ir L. Stankūnaitę. Nei teisėjo J. Furmanavičiaus, nei V. Naruševičienės pavardžių D. Kedys neminėdavo.

E. Barauskaitė patvirtino, kad D. Kedys kartą atvežė krepšius, kuriuos turėjo pasiimti M. Žalimas. Tai esą jai nesukėlė įtarimo, mat jau anksčiau D. Kedys buvo atvežęs drabužių. M. Žalimas tuos krepšius vėliau pasiėmė.

Trys vyrai pirko batus

Teisme E. Barauskaitė turėjo prisiminti kai kuriuos gyvenimo epizodus. 2009 m. rugsėjo 6-ąją su sugyventiniu ji išvyko į Vilnių aplankyti rugpjūtį gimusio M. Žalimo sūnaus. Kadangi iš vakaro abu vartojo alkoholį, jos automobilį vairavo prie kompanijos prisijungęs D. Kedys.  

Atvykusi pas M. Žalimą, E. Barauskaitė kartu su M. Žalimo žmona liko namuose, o trys vyrai – D Kedys, R. Ivanauskas ir M. Žalimas – „išvyko pirkti batų“.

E. Barauskaitė pasakojo, kad vakare su M. Žalimo žmona pradėjo nerimauti, kur taip ilgai užtruko vyrai. E. Barauskaitė bandė skambinti sugyventiniui mobiliuoju, bet jis buvo paliktas jos rankinėje. Vyrai grįžo vėlai, R. Ivanauskas buvo stipriai išgėręs. Kartu su D. Kedžu sugyventiniai grįžo į Kauną.    

Nors vyrai sakė išvykę pirkti batų, tačiau grįžo tuščiomis. Teisėja stebėjosi, kad ir praėjus kelioms dienoms sugyventinė nepasiteiravo, kur vyrai buvo dingę ir kodėl nenusipirko batų. Teisėja nusistebėjo, kad E. Barauskaitė skundėsi sugyventinio girtavimu, bet pati prisipažino jam pirkusi alkoholio.

Apie V. Naruševičienės ir J. Furmanavičiaus nužudymą E. Barauskaitė sakė išgirdusi žudynių rytą. Ji tą dieną sakė namuose buvusi su vaiku, o sugyventinis lankėsi pas medikus. Grįžęs iš daktarų, jis prigulė šalia jos.   

Įraše užfiksuoto pokalbio apie paslaptis nesureikšmina

Teisėjai pagarsinus slapta jos namuose darytus įrašus dieną, kada laidotas D. Kedys, E. Barauskaitė
sakė, kad „tai buvo pokalbis labai girto žmogaus“. „Saule, neprisidarykim nemalonumų“, - praėjus 6 mėnesiams po žudynių, įraše teigia E. Barauskaitė. Įrašuose R. Ivanauskas kalba apie laikomas paslaptis.   

E. Barauskatė tvirtino šias sugyventinio kalbas priėmusi kaip eilinius paistalus ir fantazijas, kurių jau buvo prisiklausiusi ne kartą. „Jeigu aš į viską būčiau kreipusi dėmesį, prieš jus stovėčiau žila“, - įrašytų R. Ivanausko kalbų nesureikšmino E. Barauskaitė.  

J. Furmanavičiaus seserų advokatas E. Barauskaitę spyrė prie sienos prisipažinti, kad slapta įrašytuose pokalbiuose kalbama apie D. Kedžio įvykdytas žudynes.   

J. Furmanavičiaus sesuo: jie tiktai pagalbininkai, o kur organizatoriai?

„Žinote, paskutinis mūsų advokato gerbiamo Bužinsko klausimas iš tikrųjų atrišo labai daug: yra įrašytas jų pokalbis, kada jie po 6 mėnesių, po teisėjo J. Furmanavičiaus nužudymo, diskutuoja tarpusavyje, kad jiems gresia atsakomybė. Ten ir buvo pasakyta: „Saule, mums gresia“, - po teismo posėdžio sakė nužudyto teisėjo J. Furmanavičiaus sesuo Sigita Uogintienė.

S. Uogintienės manymu, kaltinamieji nebendradarbiauja su teismu, juose nėra nuoširdumo ir pamintas žmogiškumas. Jos nuomone, matyti, kad buvę sugyventiniai žino gerokai daugiau ir galėtų padėti išrišti.

„Bet jie yra tiktai pagalbininkai. Kaip žinote, iki šių dienų nėra įvardinta organizatorių. Jeigu jie prabiltų ir sakytų teisybę, manau, tikai daug galėtų pradėti“, - žurnalistams kalbėjo S. Uogintienė.

Jos nuomone, R. Ivanauskas darė daug žygių siekdamas išvengti atsakomybės. Jam skirta ir psichiatrinė ekspertizė. „Negali spręsti iš išorės, bet jei jo sugyventinė šiandien pranešė, kad jis eidavo apsipirkti į „Maximą“ ir pats nusipirkdavo alkoholio, kurį gausiai vartojo, šiaip labai keista, kad stengėsi viską paneigti ypač didelio girtumo stadija. Bet girtas žmogus taip pat neša atsakomybę už savo veiksmus“, - į klausimą, ar ją įtikina R. Ivanausko deklaruojamas neįgalumas, atsakė S. Uogintienė.

Nužudyto teisėjo sesers manymu, D. Kedys ruošėsi žudyti ir jam kažkas padėjo bei nurodė, ką žudyti. S. Uogintienė priminė, kad J. Furmanavičius Kaune tyrė baudžiamąsias bylas, tad tikriausiai kažkam buvo neparankus.

Byla bus toliau nagrinėjama kitą savaitę.

Kaltinami planavę žudynes

Baudžiamoji byla, kurią sudaro 14 tomų medžiagos, iš Kauno apygardos teismo perduota nagrinėti į Vilnių – kaltinamieji kaltinami bendrininkavę nužudant Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėją J. Furmanavičių, ikiteisminio tyrimo metu didžioji dauguma šio teismo teisėjų yra apklausti liudytojais.

Ikiteisminį tyrimą atlikusi Generalinė prokuratūra nustatė, kad R. Ivanauskas ir E. Barauskaitė, planuodami rengiamų nužudymų detales, davė patarimus dėl nužudymų eigos, surado galimą bendrininką, kartu su D. Kedžiu aptarinėjo slapstymosi vietas bei atsitraukimo kelius iš įvykių vietų, policijos darbuotojų suklaidinimo taktiką, dalyvavo užtikrinant D. Kedžio slapstymąsi po jo planuojamų nužudymų ir išbandant nužudymuose numatytą naudoti pistoletą su garso slopintuvu bei neperšaunamas liemenes, tokiu būdu padėdami D. Kedžiui rengtis nužudyti ir nužudant du asmenis.

DELFI primena, kad 2009 m. spalio 5 d. rytą važiuojantis į darbą J. Furmanavičius buvo nušautas iš viso aštuoniais šūviais, automobiliui užblokavus kelią. V. Naruševičienė nužudyta tą pačią dieną rytą savo namų tarpduryje šešiais–septyniais šūviais. Manoma, kad ji, nors ir buvo įspėta apie J. Furmanavičiaus nužudymą, susirūpinusi savo dukters saugumu ir visiškai nekreipdama dėmesio į jai gresiantį pavojų, ėjo jos pasitikti iš mokyklos. Plyšyje tarp laiptelių ir namo sienos rastas D. Kedžiui išduotas pistoletas.

D. Kedžio žudynės buvo atskleistos po slaptojo informatoriaus Mindaugo Žalimo liudijimo – jis prisipažino įspėjęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) pareigūnus apie planuojamus nusikaltimus.

Baudžiamasis kodeksas asmeniui, kuris nužudė du ar daugiau žmonių, numato laisvės atėmimo bausmę nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
Šioje byloje šešios J. Furmanavičiaus seserys ir motina Anelė Furmanavičienė yra pripažintos civilinėmis ieškovėmis. Ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pateikė ir Laimutė Stankūnaitė su tėvais bei Andriaus Ūso tėvai.

L. Stankūnaitė prašo priteisti 100 tūkst., jos tėvai – po 200 tūkst., J. Furmanavičiaus seserys ir motina – po 100 tūkst., A. Ūso tėvai ir našlė - po 75 tūkst. Lt neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat kaltinamiesiems yra pareikštas ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo – prašoma atlyginti laidojimo išlaidas.