Be to, kauniečiai stengiasi nuolat atnaujinti autobusų ir troleibusų parkus.
P. Kero teigimu, Kauno troleibusų tinklo plėtros laukia paskutinis darbas. Troleibusai, specialisto manymu, jau yra pasenusi technologija, todėl bus ieškoma kitų variantų. Tuo pačiu paaiškėjo, kad į didžiausią Kauno miegamąjį mikrorajoną Šilainius troleibusai nevažiuos, nors apie tai buvo diskutuota ne vienerius metus.
Gerokai atsinaujino
Kiekvieną dieną į Kauno gatves išrieda apie 240 troleibusų ir autobusų, kurie kursuoja 40 maršrutų – troleibusai keleivius veža 15, autobusai – 35 maršrutais.
Į gatves kasdien išvažiuoja 110 troleibusų, iš kurių – 42 nauji. Atitinkamai Kaune važiuoja 130 autobusų, iš kurių – 79 nauji. Tiesa, apibūdinimas „nauji“ yra gana sąlyginis, nes „naujų“ transporto priemonių amžius siekia jau 8 metus.
„Sistema nuolat keitėsi, tobulėjo. Jeigu žiūrėsime, kas buvo 2002 metais, tai dauguma autobusų buvo seni „Ikarus“, maršrutiniai taksi buvo apgriuvę, pakankamai baisaus vaizdo. 2003 metais atsirado pakankamai griežtos maršrutinių taksi sutartys, reikalavimai. 2004 metais pradėtas elektroninio bilieto projektas, 2005 metais atvažiavo nauji autobusai, 2006 metais – nauji troleibusai. Sistema per šiuos metus nuolat keitėsi“, - DELFI teigė P. Keras.
Lūžio taškas – e-bilietas
Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas pripažįsta, kad idealios sistemos sukurti neįmanoma. Vis dėlto specialistas pripažįsta, kad e-bilieto sistemos įdiegimas buvo esminis lūžis Kauno viešojo transporto raidoje.
„Optimalios sistemos niekada nebus, nes visada yra kur tobulėti. Pastaraisiais metais mes smarkiai pajudėjome su tinklo permainomis, kai gavome informaciją iš e-bilieto (…). E-bilietas pasiteisino. Sakyčiau, kad pasiteisino visas kompleksas – įlipimas per priekines duris, visų bilietų žymėjimas, e-bilietas.
Mes turime pilną, išsamią informaciją apie keleivių srautus, mes galime valdyti ir koreguoti tinklą, keisti maršrutus atsižvelgiant į tai, kokie apkrovimai. Mes praktiškai kiekvieną reisą matome ir turime pilną informaciją. Iš kitos pusės, atsirado daugiau alternatyvų, kaip žmonėms e-bilietą įsigyti – nereikia eiti į kioską ar parduotuvę, viską galima padaryti internetu“, - sako P. Keras.
Kauno viešajam transportui diriguojantis specialistas sako, kad artimiausioje ateityje tinklas plėsis į naujus rajonus.
„Didelių, kardinalių tinklo permainų turbūt nebus, bet jis plėsis. Planuojame, kad atsiras mažieji autobusai, kurie priveš prie tinklo. Šie autobusai aptarnaus mažiaaukštės statybos besiplečiančius rajonus. Kalbame, kad nuo kitų metų turėtų atsirasti mažesnės talpos autobusas Romainiuose. Ten plečiasi rajonai ir atstumai iki sustojimų didėja. Kalbame, kad mažieji autobusai vežtų keleivius iki terminalų.
Šiuo konkrečiu atveju, jei kalbame apie Romainius, autobusas vežtų į Kauno pilį. Tokie terminalai taip pat turėtų atsirasti ir Šilainiuose, ir prie stoties, ir prie Kalniečių poliklinikos. Klinikos taip pat yra stambus persėdimo terminalas. Norime privežti keleivius ten, kur yra galimybė persėsti visomis kryptimis“, - sako specialistas.
Gatvėse – naujos juostos viešajam transportui
Kauno centre šiuo metu įrengtos eismo juostos viešajam transportui. Planuojama, kad ateityje jos bus įrengtos Savanorių, Taikos prospektuose.
„Juostos turėtų atsirasti ten, kur yra intensyvus viešojo transporto eismas. Tačiau mes siekiame, kad papildomos juostos atsirastų ne važiuojamosios dalies, o mašinų statymo vietų sąskaita. Pavyzdžiui - Ožeškienės gatvė. Ten praktiškai vienoje eismo juostoje buvo statomi automobiliai, todėl eismas vyko tik viena juosta. Atsirado viešojo transporto juosta, o toje vietoje išnyko parkingas. Troleibusai ir autobusai pasitraukė iš antros eismo juostos ir iš esmės laidumas padidėjo“, - DELFI sakė P. Keras.
Bilietai neišvengiamai brangs
P. Keras sako, kad artimiausioje ateityje viešojo transporto bilietų branginti neplanuojama. Tačiau bilietų brangimas – tik laiko klausimas.
„Bilietų kainos nesikeičia nuo 2009 metų. Lietuvoje yra infliacija ir neišvengiamai viskas brangsta, atsiranda papildomi kaštai. Anksčiau ar vėliau neišvengiamai reikės peržiūrėti ir viešojo transporto tarifą. Tik tiek, kad jei duona brangsta po du centus per dieną nelabai kas pastebi. O kai nuo 2009 iki 2013 metų viešojo transporto kaina nekito, tai 10-20 centų pokytis tampa visiems matomas. Kol kas nėra svarstymų apie kainų didinimą, bet tai kažkada įvyks“, - pripažįsta P. Keras.
Troleibusai tapo atgyvena
Nesenai Kaune baigta Parodos gatvės rekonstrukcija. Dabar tas pats laukia K. Petrausko gatvės. Baigus visus darbus troleibusų linija sujungs Savanorių ir Vytauto prospektus. Šiuos darbus planuojama baigti iki kitų metų vasaros. Įgyvendinus šį projektą keisis tiek troleibusų, tiek autobusų maršrutai.
Tačiau ši rekonstrukcija bus paskutinis Kauno troleibusų tinklo plėtros etapas. Tuo pačiu tapo aišku, kad troleibusai į Šilainius nevažiuos.
„Manau, kad troleibusų linijos čia nebebus. Tokio tipo troleibusas kaip technologija jau akivaizdžiai paseno. Daugelis pasaulio miestų šiuo metu ieško, kokia ta nauja technologija. Gal tai bus akumuliatoriniai elektrobusai, gal tai bus kitos technologijos, bet tokio troleibuso, kaip mes dabar įsivaizduojame, nebus. Jo ir greitis mažesnis, ir ta technologija iš esmės paseno. Jos pasaulyje jau niekas nebeplėtoja. Tai, ką turime – tinklą - reikia išnaudoti. Jei reikia nedidelės atkarpėlės ją reikia panaudoti, bet jei statyti didelės apimties kompleksą reikia planuoti 40 metų į priekį. Tai šiandien tikrai yra momentas, kai technologija keičiasi“, - įsitikinęs P. Keras.
Vilniečių nekritikuoja
Pastaruoju metu daug kritikos sulaukia Vilniaus viešojo transporto sistema. P. Keras pastebi keletą esminių Kauno ir sostinės viešojo transporto skirtumų.
„Mūsų sistemos šiek tiek skiriasi – vilniečiai pasirinko vieną modelį, mes šiek tiek kitokį. Esminis skirtumas yra bilietų rūšys ir žymėjimas. Technologiškai žmonės to nemato ir nežino. Pagrindinis skirtumas yra tas, kad Kaune vienkartinis bilietas suteikia galimybę persėsti per tam tikrą laikotarpį. Vilniuje yra 30 minučių ir valandos bilietai. Vilniuje glausdamas kortelę turi pasirinkti kelionės trukmę.
Kaune sistema veikia truputį kitaip – įlipdamas glaudi kortelę ir automatiškai nuskaičiuojami pinigai. Įlipdamas į kitą autobusą vėl glaudi kortelę ir pati sistema nustato, ar spėjai įlipti per nustatytą laikotarpį. Jei spėjai - tau tiesiog nenuskaito pinigus ir gali tęsti kelionę. Tau nereikia sukti galvos spėsi ar nespėsi nuvažiuoti. Tokiu būdu nebūna konfliktų su kontrolieriais dėl kelionės trukmės“, - DELFI teigė P. Keras.
Apskaičiuota, kad nemokamo persėdimo galimybe Kaune kasdien pasinaudoja apie 40 tūkst. keleivių.
Nors Kaune ir Vilniuje viešojo transporto sistemos skiriasi, P. Keras nesiryžo teigti, kuri sistema geresnė.
„Negaliu sakyti, kad viena sistema yra geresnė, o kita blogesnė. Aišku, žmonėms būtų patogiau, jei tos sistemos būtų vienodos“, - sako P. Keras.
Kaip DELFI informavo Vilniaus savivaldybės atstovai, sostinėje taip pat įdiegta sistema, kai keleivis priliečia komposterį ir bilietas iš karto nuskaitomas. Tokiu atveju nebūtina pasirinkti, kurį laikinį bilietą pirkti.
Be to, Vilniaus atstovai įsitikinę, kad sostinėje yra daugiau galimybių: galima pildyti e-piniginę ir po to, reikės pasirinkti, kurį laikinį bilietą rinktis. Taip pat galima iš karto nusipirkti nustatytos trukmės laikinius bilietus ir tiesiog transporto priemonėje juos aktyvinti.
