Kaip tik Vilniaus miesto savivaldybė, vadovaudamasi pertvarkos planu, įgyvendina Švietimo įstatyme ir poįstatyminiuose aktuose numatytas nuostatas. Ji yra įpareigota iki 2015 m. reorganizuoti vidurines mokyklas, „išgryninti“ jas, paverčiant keturmetėmis gimnazijomis. Jau dabar Vilniaus mieste pertvarkyta trisdešimt viena vidurinė mokykla, dvidešimt šešiose mokyklose pertvarka nebaigta ir aštuoniose – pradėta.
Tačiau paskutiniame Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 24 d. posėdyje buvo svarstomas Vilniaus m. bendrojo lavinimo mokyklų tinklo plano neatitinkantis, iš konteksto ištrauktas, Vilniaus Senvagės gimnazijos struktūros pertvarkos klausimas, kurį pateikė miesto tarybos narys, socialdemokratų frakcijos atstovas, švietimo viceministras Rimantas Vaitkus. Teikiamame projekte viceministras siūlo pertvarkyti Vilniaus Senvagės gimnazijos struktūrą į gimnazijos (I-IV klasės) kartu su progimnazija (5-8 klasės), suteikiant jai dar ir sporto pakraipą. Tačiau pagal bendrąjį tinklo pertvarkos planą ši bendrojo lavinimo mokykla turi būti reorganizuota į keturmetę gimnaziją be jokių progimnazijų ir sportinių pakraipų.
Tokiu būdu Senvagės gimnazija būtų vienintelė šioje miesto dalyje tokio tipo bendrojo ugdymo mokykla, kurioje galėtų mokytis aplink esančių progimnazijų, pagrindinių mokyklų (Jeruzalės, Baltupių, Balsių, E. Pliaterytės) mokiniai. Ir atvirkščiai, Senvagės mokyklos 5-8 klasių mokiniai galėtų pereiti į anksčiau minėtas mokyklas. Tokia yra pagrindinė miesto mokyklų tinklo pertvarkos idėja, įgalinanti geriau tenkinti atskirų mikrorajonų gyventojų poreikius, užtikrinti aukštesnę ugdymo kokybę.
Tokiu būdu, nesilaikant nustatyto plano, būtų griaunama Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų pertvarka, pradėta dar 1991 m. ir nuo 2005 metų įgyvendinama nuosekliai pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintus bendruosius tinklo pertvarkos planus. Ypač reikėtų pabrėžti, kad švietimo viceministro teikiamas projektas, kuris savivaldybės tarybos posėdyje valdančiosios daugumos balsais buvo patvirtintas, nesilaikant Švietimo įstatymo ir kitų poįstatyminiuose aktuose įtvirtintų nuostatų, nors į tai buvo atkreiptas dėmesys Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento ir Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje išvadose.
Pateiktame sprendimo projekte vadovaujamasi Šešioliktosios Vyriausybės 2012-2016 m. programa, kuriai pritarė Lietuvos Respublikos Seimas 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu. Tuo tarpu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 birželio 3 d. sprendimu konstatavo, jog „Vyriausybės programa nustato valstybės ekonominės ir socialinės veiklos tikslus bei kryptis, bet ne bendro pobūdžio elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų asmenų grupei“, todėl anksčiau nurodyta Vyriausybės programa negali būti sprendimo projekto teisiniu pagrindu.
Anot teisininkų, sprendimo projekto teisiniu pagrindu reikėtų laikyti vietos savivaldos įstatymą. Kartu reikėtų pažymėti, kad 2011 m. birželio 16 d. LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymu buvo akredituota Vilniaus Senvagės vidurinės mokyklos programa, skirta šios gimnazijos mokiniams mokytis pagal akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį (9-10 klasės), kol susiformuos keturios gimnazijos klasės.
Tačiau gerbiamo R. Vaitkaus sprendimo projekte, kaip jau minėta, siekiama pertvarkyti Vilniaus Senvagės gimnazijos struktūrą įjungiant į ją dar ir progimnaziją. Vis dėlto Švietimo įstatymas nenumato tokio bendrojo ugdymo mokyklos tipo. Šiuo metu pagal Švietimo įstatymą bendrojo ugdymo mokyklų tipai yra: pradinė mokykla, pagrindinė mokykla, progimnazija, vidurinė mokykla ir gimnazija, o nuo 2015 metų rugsėjo 1 d. neliks vidurinės mokyklos ugdymo tipo. Norėtųsi atkreipti dėmesį dar ir į tai, jog mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2011 m birželio 29 d. nutarimu, nustatytas reikalavimų sąrašas, kuomet gimnazija gali teikti ugdymo paslaugas pagal pagrindinio ugdymo programą (1-10 klasės) ir pagal akredituotą vidurinio ugdymo programą, kuriuos įvykdžius ši ugdymo įstaiga gali vadintis „ilgąja gimnazija“.
Tokiems reikalavimams galima priskirti mokyklas gyvenamosiose vietovėse, kuriose nėra kitų vidurinio ugdymo programų lietuvių ar/ir tautinės mažumos kalba vykdančių bendrojo ugdymo mokyklų, arba bendrojo ugdymo mokyklas, pagal Vyriausybės patvirtintus kriterijus priskirtas miesto pakraščio mokykloms; mokyklas, vykdančias specializuoto ugdymo krypčių programas išskirtinių gabumų turintiems mokiniams, kaip M. K. Čiurlionio menų gimnazija. Tokio tipo gimnazijoje nuo pat pirmos klasės visi mokiniai mokosi pagal specializuoto ugdymo krypties programas. Tačiau Vilniaus Senvagės gimnazija nė vieno iš šių reikalavimų neatitinka.
Tuo pačiu reikėtų pažymėti, jog Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2011 m. liepos 13 d. sprendimu yra nustačiusi šios gimnazijos „išsigryninimo“ etapus ir tvarką: nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. nebūtų komplektuojamos pradinio ugdymo pirmosios-ketvirtosios klasės ir pagrindinio ugdymo pakopos penktosios-septintosios klasės, o nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. nebūtų komplektuojamos pradinio ugdymo ir pagrindinio ugdymo pakopos penktosios – aštuntosios klasės. Vadinasi, ši ugdymo įstaiga negali vadintis „ilgąja gimnazija“, kuri nekomplektuodama tik pradinio ugdymo pakopos klasių, o komplektuodama penktąsias-dvyliktąsias klases prieštarauja švietimo įstatymo 41 str. ir Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimui Nr. 768 bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 13 d. sprendimui.
Teisinių aktų pažeidimų virtinė dar nesibaigia – sprendimo projekte siūloma leisti formuoti Vilniaus Senvagės gimnazijos penktąsias-aštuntąsias klases, esą, ši mokykla turinti sportinės pakraipos mokyklos statusą. Kaip jau buvo minėta, Vilniaus Senvagės gimnazija akredituota pagal bendrą viduriniojo ugdymo programą ir jokių duomenų, jog ši ugdymo įstaiga vykdo specializuoto ugdymo sportinės krypties programą, nėra ir savivaldybės tarybai nebuvo pateikta, o juk visų klasių tokios ugdymo krypties mokiniai privalėtų turėti nuoseklias sportinio ugdymo programas.
Taigi, kyla pagrįstas klausimas – kokiais teisiniais dokumentais, kokiais teisės aktais vadovaujantis Vilniaus Senvagės gimnazija įgijo sportinės pakraipos statusą, nuo kurių metų ir kokiose klasėse pradėta vykdyti specializuota sportinės krypties ugdymo programa, ar mokykla turi tam parengtus specialistus, ar sporto bazė atitinka specializuoto ugdymo pakraipos reikalavimus? Į visus šiuos klausimus visuomenė turėtų gauti atsakymą.
Tenka apgailestauti, jog švietimo viceministras, kuris turėtų rūpintis ir kontroliuoti, kad mokyklų tinklo reforma vyktų sklandžiai, skaidriai, objektyviai ir nuosekliai, laikantis Švietimo įstatymo, Vyriausybės nutarimų, Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos plano ir kitų teisės aktų, Vilniaus Senvagės gimnazijos pavyzdžiu pademonstravo teisinio nihilizmo apraiškas. Vis dėlto, kas galėjo paskatinti gerbiamą viceministrą teikti tokį kontroversišką projektą, žengti su teisės aktais prasilenkiančius žingsnius. Viena iš galimų prielaidų – ši gimnazija išgyvena ne pačius geriausius laikus. Pagal 2013 m. reitingus Vilniaus Senvagės gimnazija tarp Lietuvos gimnazijų ir vidurinių mokyklų užima 206 vietą, o tarp Vilniaus gimnazijų – vieną iš paskutiniųjų vietų.
Suprantama, kad, turint tokius reitingus, kyla abejonės dėl gimnazijos klasių sukomplektavimo. Ar neišsilakstys mokiniai į kitas gimnazijas? Jau ir dabar šioje mokykloje yra apie 300 laisvų vietų. Tai galbūt gerbiamas viceministras tokiu būdu meta gimnazijai gelbėjimo ratą, nes savivaldybės koridoriuose kalbama, kad gimnazijos direktorė – aktyvi Socialdemokratų partijos veikėja. Gal geriau vertėtų gerbiamam viceministrui pasidomėti šios gimnazijos direktorės vadybos kompetencijomis ir kitomis priežastimis, dėl kurių ši ugdymo įstaiga atsidūrė tarp autsaiderių bei suteikti metodinę pagalbą.
Apibendrinant reikėtų pažymėti, jog Vilniaus miesto valdantieji, norėdami išlaikyti „braškančią“ daugumą, pritaria projektui, pademonstruodami partinių interesų viršenybę prieš moralinius ir teisinius argumentus.