Pavyzdžiui, žinomas JAV akrobatas Nikas Wallenda, lynu perėjęs virš Niagaros krioklių, yra apsidraudęs 20 mln. JAV dol. (52,54 mln. Lt), o profesionalių sportininkų sveikatą draudžia futbolo, krepšinio ir kiti sporto klubai.
Tačiau kaip savo ir šeimų saugumu pasirūpina profesionalūs alpinistai, narai ir automobilių sporto mėgėjai, už kurių nugaros nebūtinai stovi didelės ir pasiturinčios sporto organizacijos? Apie tai DELFI sutiko papasakoti buvęs Lietuvos alpinizmo asociacijos prezidentas, alpinistas, labdaros ir paramos fondo „Baltų žygiai” direktorius Saulius Vilius.
„Dauguma savo užsiėmimo pavojų suprantančių ir atsakingų žmonių, taip pat ir alpinistų, žinoma, draudžiasi. Draudimas alpinistams visada bus brangesnis ir draudimo polise būtinai turi būti įrašyta, kad žmogus užsiims alpinizmu ir nurodytas regionas, į kurį važiuojama. Reikia prisiminti, kad kai kuriose šalyse yra daugiau papildomų rizikų, todėl ir draudimas yra brangesnis. Tačiau draustis yra tikrai būtina“, - sako patyręs alpinistas.
Pasak jo, kitose šalyse, kur alpinistų bendruomenė yra didesnė, tai yra, Vokietijoje arba Jungtinėje Karalystėje, alpinistams yra sudarytos geresnės sąlygos draustis, pavyzdžiui, susitariama dėl metinių draudimų profesionaliems sportininkams.
„Aš darau taip: prieš sudėtingiausią ekspediciją draudžiuosi dviem skirtingais draudimais: alpinizmui ir kelionėms. Jeigu važiuoju į ekspediciją, kol keliauju, galioja kelionių draudimas, o kai kopiu – jau alpinizmo draudimas. Paprastai yra aišku, kokiomis dienomis keliaujama, o kuriomis – kopiama“, - teigia S. Vilius.
Pataria iš anksto pasidomėti gelbėjimo galimybėmis
Vadovaudamasis savo patirtimi, alpinistas skaičiuoja: jei ekspedicija trunka 1-2 mėnesius, draudimas gali kainuoti apie 400 Lt– 1 tūkst. Lt. Tačiau jei draudžiamasi nuo daugiau rizikų – draudimo kaina auga. S. Vilius paprastai draudimą perka iš Lietuvoje veikiančių bendrovių, tačiau jos rizikas būna apsidraudusios pas tarptautinius perdraudikus, tad nelaimės atveju užsienio kapitalo įmonės ateina į pagalbą.
Tačiau S. Vilius primena, kad kopiant į labai sudėtingus ir aukščiausius kalnus nepakaktų tik pasirūpinti draudimo polisu - prieš vykstant į kalnus reikia imtis kitų apsaugos priemonių. Pavyzdžiui, žmogus turi pranešti kur, su kuo ir kiek laiko kops, o grįžęs paskelbti, kad ekspedicija sėkmingai baigėsi. Tokia informacija yra labai naudinga nelaimės atveju.
„Tokia informacija padeda gelbėtojams ir pagalbos tarnyboms, jeigu atsitinka nelaimė. Yra ir gelbėjimo tarnybos, kurių kontaktus reikėtų turėti, kad nelaimės atveju jos skubėtų gelbėti. Tikrai daug gali padėti ekspedicijas organizuojančios agentūros, jei joms palikta piniginių resursų ir jos yra tikros, kad už paslaugas bus sumokėta. Pavyzdžiui, Pakistane užstatas malūnsparniu gelbėjančiai tarnybai siekia apie 6 tūkst. JAV dol. (15,76 tūkst. Lt) Kartais pakanka savo šalių Užsienio reikalų ministerijos garantinio rašto, kuriuo užtikrinama, kad jeigu reikės alpinistus evakuoti, už paslaugas bus sumokėta“, - patirtimi dalijasi S. Vilius.
Vyksta ne nelaimių ieškoti
Sportininkas sako, jog alpinistai visada prieš išvykdami į ekspedicijas pagalvoja apie savo šeimas, tačiau abejoja, ar kiekvienas gali aprūpinti artimiausius žmones finansiniu saugumu.
„Ir man yra tekę savo ekspedicijoms pinigų pasiskolinti. Teisybės labui noriu pasakyti, kad vykdami į kalnus galbūt nepakankamai pagalvojame apie šeimą, - apgailestauja jis. - Nesinori galvoti, kad kas nutiks. Į kalnus kopiame tam, kad grįžtume, o ne todėl, kad ieškotume nelaimių.“
Draudimo specialistai vardija, jog Lietuvoje pakankamai dažnai nuo įvairių rizikų save ir savo šeimos finansinį saugumą draudžia ne tik alpinistai, bet ir narai ar kiti ekstremalaus sporto mėgėjai.
„Alpinistai praktiškai visada draudžia savo gyvybę nuo nelaimingų atsitikimų, tai yra kelionių draudimo paketo dalis. Paprastai kelionių draudimas dengia nelaimingų atsitikimų, repatriavimo rizikas, gydymo išlaidas ir panašius dalykus. Toks draudimas, kiek man teko bendrauti su alpinistais, yra pakankamai paklausus, o jo kaina skaičiuojama šimtais litų, bet ne tūkstančiais“, - teigia Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis.
Tačiau jis primena, kad imantis profesionalaus ar ekstremalaus sporto apie tai yra privaloma įspėti draudiką ir pasirinkti brangesnį aukščiausios rizikos draudimą. Priešingu atveju, nutikus nelaimei, ji gali būti įvertinta kaip nedraudiminis įvykis.
Draudikai primena, kad draudžiantis ne tik kelionių, bet ir gyvybės draudimu, sutartyje gali būti numatyta, kad netekus šeimos maitintojo, ar jam tapus nedarbingam, šeima sulauks draudimo išmokos.
Siūlo draustis ir nuo terorizmo, ir nuo pagrobimo
Draudimo, kaip ir bet kokias kitas sutartis, būtina skaityti, pataria specialistai. Kiekvienoje draudimo sutartyje paprastai būna numatytos rizikų išimtys, kai draudimo paslauga yra neteikiama arba visa draudimo sutartis – negalioja.
Draudikai pateikia pavyzdį: draudimas negalioja karo zonose. Kai Egipte 2011 m. prasidėjo riaušės, vėliau peraugusios į revoliuciją, daugumai turistų draudimo bendrovės nepriskaičiavo mokėtinų išmokų – susiklosčiusi situacija buvo įvertinta kaip force majeure (pranc. nepaprastos aplinkybės, kurių negalima numatyti arba išvengti).
Draudimo paslaugų „Colemont draudimo brokeris“ generalinis direktorius Giedrius Čiurinskas primena, jog rizikos išimčių yra ir daugiau.
„Standartiškai, terorizmas taip pat yra nedraudžiamasis įvykis, tačiau nuo jo galima apsidrausti papildomai. Keliaujantiems į pavojingas zonas, pavyzdžiui, Pietų Amerikoje ir Artimuosiuose Rytuose, yra siūloma draustis nuo pagrobimo ir išpirkos, arba draustis savo saugumą. Apsidraudus saugumą ir nutikus nelaimei, draudimas dengia apgyvendinimo išlaidas, evakuaciją, dokumentų tvarkymą, apsaugos ir kitas išlaidas. Juo naudojasi ne tik sportininkai, bet dažniau verslininkai ar keliautojai, vykstantys į pavojingas zonas“, - pasakoja specialistas.
Tačiau G. Čiurinskas primena: kai draudžiamasi nuo daugiau rizikų ir pasirenkama didesnė draudimo išmoka, didesnė yra ir draudimo įmoka.
„Turint gyvybės draudimą, patartina kruopščiai išnagrinėti, kokiais atvejais draudimo bendrovė neišmokės kompensacijos, nes paprastai tokių atvejų būna išvardinta nemažai. Draudžiantis ir kelionių draudimu, paprastai išimtimis būna nurodytas profesionalus ir ekstremalus sportas, tai yra alpinizmas, nardymas, automobilių sportas ir kitos. Dėl nedraudžiamų įvykių reikia tartis atskirai su draudikais, kurie nori ir gali jas prisiimti už papildomą mokestį“, - primena G. Čiurinskas.
Jis sako, jog dažniausiai ekstremaliu ir profesionaliu sportu užsiimantiems žmonėms aktualu drausti savo sveikatą ir gelbėjimo operacijų apmokėjimą, nes jų kaina gali siekti kelis milijonus eurų.
Gyvybės ir kelionių draudimų skirtumai
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas primena, kad gyvybės draudimas draudžia ne tik nuo nelaimingų atsitikimų, bet ir nuo galimo invalidumo, kritinių ligų, kai negyvybės draudimas gali numatyti siauresnį sveikatos draudimą, kurį sudaro ligų ir nelaimingų atsitikimų draudimas.
„Be abejo, sportininkai draudžiasi ir gyvybę, o įmokos dydis priklauso nuo to, kokia yra žmogaus profesija, pomėgiai. Gyvybės ir ne gyvybės draudimai yra savarankiškos draudimo rūšys. Paprastai, kelionių draudimas yra trumpalaikis, draudžiantis nuo nelaimingo atsitikimo ar ligų“, - konstatuoja A. Bakšinskas.
Pasak jo, nelaimės atveju, jei asmuo turi ir gyvybės, ir kelionių draudimą, numatantį nelaimingų atsitikimų riziką, draudimo išmokos turi būti išmokamos pagal abiejuose sutartyse numatytas sąlygas, nes tai - atskiri produktai.
„Gyvybės draudimas tarp sportininkų Lietuvoje yra populiarus, tačiau didžiausios mūsų sporto žvaigždės greičiausiai draudžiasi užsienyje, nes jie paprastai sportuoja ne Lietuvoje“, - apibendrina jis.
DELFI primena, kad šeštadienį, apie 22.45 valandą vietos laiku, užpuolikai, apsivilkę sukarintos organizacijos – Gilgito žvalgų – uniformomis, užpuolė nedidelį viešbutį Nanga Parbat prieškalnėje, kuriame buvo apsistoję ekspedicijos „Nanga Parbat 2013“ dalyviai. Išpuolio metu žuvo žinomas Lietuvos alpinistas Ernestas Markšaitis.
