Prieš šimtus metų Ruonių sala praminta Ruhnu teritorija traukė ruonių medžiotojus. Keistą niūniavimą Limo pakrantėje jie praminė Sirenų dainomis. Buvo tikima, kad Sirenos vilioja jūreivius į audringą jūrą, kur šie amžiams atsisveikina su savo gyvybėmis.
Vėliau paaiškėjo, kad keistus, bene migdančius garsus pajūryje skleidžia bangų mūšos ir vėjo gailinamas smėlis. Garsas gali priminti niūniavimą arba gailius šūksnius. „Dainuojančio“ smėlio paplūdimius gaubia aibė legendų, kurias pasakoja Ruhnu gyventojai.
Kai kurie Ruhnu gyventojai teigia, kad šiais paplūdimiais žingsniuoja jūreivių sielos, todėl smėlis tars girgžda, nors aplink nematyti nieko einant. Čia galite pasiklausyti, kaip dainas traukia stebuklingas ruonių salos smėlis.
Jei jau atsidūrėte Ruhnu arba Ruonių saloje, būtinai aplankykite didžiulę šokoladinę lokio skulptūrą. Apie ją jums galės papasakoti vietiniai salos gyventojai. Jei trokštate daugiau sužinoti apie salos istoriją, pirmiausia aplankykite XVII a. statytą medinę bažnyčią. Ji taip pat slepia kelias paslaptingas istorijas.
Reikėtų nepamiršti, kad be Ruhnu Estijos pakrantėje yra daugiau nei pusantro tūkstančio salų ir bent 20 jų galima aplankyti kasdien. Dauguma Estijos salų vos 0,1 kvadratinio kilometro pločio, tačiau ir jose galima rasti įsikūrusius kaimus. Neretai vienos Estijos salos gyventojai nesusikalba su kitos salos žmonėmis. Salose vyrauja skirtingos tarmės, tradicijos, galima išgirsti skirtingų legendų ir padavimų. Pagoniškos religijos klestėjimo laikais Estijos salose žmonės melsdavosi skirtingiems dievams.
Pavyzdžiui, Muhu sala garsėja vėjo malūnais. Čia jų tikra gausybė. Malūnus supa mažučiai šiaudiniais stogais dengti nameliai miškuose laisvai ganosi laukiniai žvėrys. Sala garsėja ir retais gyvūnais. Muhu dangų skrodžia net trys retų jūrinių erelių poros.