Pirmiausiai – draugystė
Moteriškame kolektyve kartais prireikia vyriškos pagalbos. Kai nėra kam padėti, Šiaulių lopšelio-darželio „Pasaka“ darbuotojos pasikviečia savo vyrus. Jie tampa savanoriais pagalbininkais, kurie mielai prisideda ir prie kasdienių rūpesčių sprendimo, ir prie švenčių organizavimo.
Vienas iš tokių vyrų prieš kelerius metus buvo Mindaugas Bražas, kurio žmona Armida darželyje dirba muzikos vadove. Muzikos pedagogo išsilavinimą turintis vyras jai talkino repeticijų su vaikais ir koncertų metu.
„Antro muziko mums nereikėjo, bet tokio pedagogo ir tokio žmogaus – net labai. Pasiūliau jam su mumis padirbėti, sudarėme laikinąją darbo sutartį. Vis dėlto mačiau, kad Mindaugas nemano, jog dirbti darželyje būtų jo svajonių darbas. Tuomet atrodė, kad jis niekada nesiryš dar kartą studijuoti ir veikiausiai nenorės pas mus pasilikti visam laikui“, – pasakoja Neringa Baršauskienė, Šiaulių lopšelio-darželio „Pasaka“ direktorė.
Kaip pats Mindaugas prisimena darbo pradžią?
„Tokios konkrečios pradžios ir nebuvo. Nuolat talkinau žmonai, tad darželyje buvau savas. Vaikai mane pažinojo – buvau jų draugas. Tereikėjo tapti draugu-auklėtoju“, – sako vyras.
Tėvų dėmesio centre
2011 metų rugsėjį Mindaugas pradėjo vadovauti „Pasakoje“ įkurtai neofolkloro grupei. Vaikučiai mielai lankė užsiėmimus, tėveliai stebėjo jų pasiekimus. „Kai gavau pasiūlymą dirbti auklėtoju, jau pažinojau vaikus, o jie ir jų tėveliai pažinojo mane. Pamaniau, kodėl gi ne – surizikuosiu“, – prisimena Mindaugas.
Reikia pasakyti, kad viena yra, kai vyras vadovauja neofolkloro užsiėmimams, ir visai kas kita, kai tampa auklėtoju. Tėveliai šį žmogų jau pažinojo, tačiau, kai jis tapo grupės auklėtoju, žiūrėjo labai atsargiai. Dabar to nebeliko. Tie tėveliai, kurie augina jaunesnius vaikus, jau skaičiuoja metus, ar pavyks ir antrai atžalai patekti į Mindaugo grupę. Štai taip: dėl mūsų auklėtojo jau net konkuruojama“, – šypsosi N. Baršauskienė.
Pasak darželio direktorės, tėvams svarbu, kad vaikai į darželį ne eina, o lekia, ir dar žibančiomis akimis.
Dėdė Mindaugas
Perėjimo laikotarpis iš draugo Mindaugo į auklėtoją Mindaugą netruko ilgai. Tas pats žmogus, tas pats dėmesys ir rūpestis, atsirado nebent daugiau tvarkos ir taisyklių, be kurių neįmanomi auklėtojo ir auklėtinių santykiai. „Tačiau ir tam tikras taisykles stengiuosi perteikti vaikams suprantama kalba. Taip, grupėje privalo būti tvarka ir drausmė, tačiau vaikai turi išlikti laisvi ir kūrybingi, drąsiai klausti ir norėti pažinti pasaulį“, – sako Mindaugas.
Kiek daugiau rūpesčių kelia nebent tai, kaipgi kreiptis į tą, kuris vakar buvo „draugu Mindaugu“, o šiandien jis – jau auklėtojas. „Vaikai vis susipainiodavo ir pavadindavo mane „auklėtoja“, nes vadinti „auklėtoju Mindaugu“ jiems kažkodėl buvo sudėtinga. Mažiesiems priimtiniau buvo kreiptis „dėde Mindaugai“, tad sutarėm, kad taip ir kreipsis“, – prisimena pedagogas.
Paklaustas, kur yra jo sėkmės paslaptis, Mindaugas kukliai nusišypso: „Myliu vaikus, jie tai jaučia, o visa kita lieka nebe taip svarbu.“
Į darželį – trisdešimties
Pats Mindaugas vaikystėje darželio nelankė, kaip pats sako, pradėjo jį lankyti nuo trisdešimties.
„Kai būdamas trisdešimties metų pirmą kartą ateini į darželį, mokaisi ne tik iš kolegų, bet ir iš vaikų. Man viskas įdomu. Dabar pasisemiu iš gyvenimo visko, ko negavau vaikystėje“, – sako auklėtojas.
Vaikiški žaidimai, darbelių kūrimas, pokštai ir netikėtumai – tokia yra Mindaugo kasdienybė. O svarbiausia – vyras visai nebijo pasijusti vaiku.
„Vienas berniukas į darželį atnešė naujutėlaitę šiukšlių mašiną su konteineriais ir net šiukšlėmis. Tokia didelė ir įdomi. Kol jis miegojo, pažaidžiau – bandžiau ištirti, kaip veikia, kaip tos šiukšlės surenkamos ir vežamos. Vaikas pabudo, pramerkė akis ir šypsosi. Sako: „Dėde Mindaugai, dabar tu – „bomžas“, nes tik „bomžai“ šiukšlėse knisasi“, – netikėtą situaciją prisimena auklėtojas.
Atrodytų, kad vyras auklėtojas turėtų būti labiau berniukų nei mergaičių draugas. Vis dėlto dėmesio iš mergaičių jis sulaukia daugiau.
„Jos visada šalia, ko nors klausia, domisi. Kelios mergytės neturi tėvelių, tad iš jų sulaukiu ypatingo dėmesio. Kai šeimoje nėra vyro, manyje jos mato ne tik auklėtoją, bet ir draugą, ir tėtį“, – sako Mindaugas.
Savo vaikų Mindaugas dar neturi, tačiau darbas darželyje tik pastiprino norą jų susilaukti.
„Galėčiau iš karto auginti nors ir dvidešimt savų vaikų, tačiau, jeigu gims bent vienas, ir juo labai džiaugsiuosi“, – sako Mindaugas.
Ne pagal lytį
Visuomenėje gajūs stereotipai, kad vyras prasčiau pasirūpins vaikais ar mažiau juos globos, o auklėtoja vaikų darželyje – būtinai moteris.
„Netiesa, viskas priklauso ne nuo lyties, o nuo žmogaus. Visa kita – tik stereotipai. Gal būtent dėl jų vyrams ir trūksta drąsos dirbti darželyje, – sako Mindaugas. – Noriu paraginti: darbas su vaikais, darbas darželyje labai įdomus ir dinamiškas. Čia niekada nebūna nuobodu ar liūdna, čia kasdien šventė. Ir visai nesvarbu, kas yra šalia vaikų: vyras ar moteris. Jeigu jaučiate, kad galėsite būti puikiu auklėtoju, drąsiau.“
Paklausta, kuo skiriasi auklėtojas vyras nuo auklėtojos moters, N. Baršauskienė sako, kad vyrai drąsesni ir labiau linkę rizikuoti.
„Mindaugo ryžtas darbe mums padeda išvengti standartų. Jis turi savo tvarką, kuri yra kitokia. Moterų pozicija labai globėjiška ir atsargi, o vyrų – pragmatiška ir dinamiška. To labai reikia vaikams“, – sako direktorė.
Vienintelis Šiauliuose
Kai tik direktorė priėmė į darbą auklėtoją vyrą, kitų darželių vadovai vis paklausdavo, iš kur tokį gavo, sakydavo, kad jai labai pasisekė. Per daugiau nei dvejus metus, kai Mindaugas dirba „Pasakoje“, visame Šiaulių krašte jis tebėra vienintelis darželio auklėtojas.
„Jis toks entuziastingas ir inovatyvus. Žiūrėk, tuojau pasiūlys kažką naujo ir padės tai įgyvendinti. Reikia pagalbos – pasisiūlys padėti. Kaip galėtume be jo?“ – šypsosi direktorė.
Jis nepalieka vaikų klausimų be atsakymų. Moka klausytis, o tai vaikui labai svarbu. Pasak direktorės, Mindaugas visų pirma yra geras žmogus ir nori būti puikus auklėtojas. Ko dar nemoka – išmoks, ko nežino – sužinos. Svarbu, kad jis pats to nori.
Paprašyta įvardyti bent vieną pavaldinio trūkumą, N. Baršauskienė mąstė ilgai, ir surado...
„Mindaugo trūkumas – kad jis nemoka sušukuoti ir supinti mergaitėms plaukų. Bet mes tikime, kad per vasarą pasitreniruos su namiškiais – išmoks ir tai“, – juokiasi darželio vedėja.
Be vaikų – pernelyg tylu
„Ėjo laikas, Mindaugas dirbo ir, svarbiausia, buvo šalia visada, kai to reikėjo. Mačiau, jog jis tampa kolektyvo dalimi, tad pasiūliau studijuoti toliau, kad galėtų tapti visaverčiu auklėtoju“, – sako N. Baršauskienė.
2012 metais Mindaugas ryžosi studijuoti tęstines priešmokyklinio ugdymo studijas. „Išvažiuoja į sesiją, sugrįžta ir pasakoja, kaip jam tai patinka. Matau, kaip blizga šio žmogaus akys, ir suprantu, kad jis pamažu atranda save ir savo pašaukimą“, – džiaugiasi direktorė.
„Man patinka tai, ką darau: ir darbas, ir studijos. Labai ačiū kolegei, su kuria dirbame vienoje grupėje, nes daug ką pataria, pamoko. Taip pamažu tampu tikru auklėtoju, o, kai visko išmoksiu, būsiu dar ir puikus specialistas“, – juokiasi gero humoro jausmo nestokojantis dėdė Mindaugas.
Bene naujausias vyrui mestas iššūkis – direktorės pasiūlymas sudalyvauti konkurse dėl nuolatinės darbo vietos jų darželyje. Mindaugas jį priėmė – nuo rugsėjo bus visavertis kolektyvo narys.
Trūksta visoje Europoje
Darželio auklėtojai vyrai – retas reiškinys, tačiau vis daugiau ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų supranta, kaip svarbu jų turėti savo kolektyve.
Ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklo „Vaikystės sodas“ įkūrėja, edukologė, socialinių mokslų daktarė, keturių vaikų mama Austėja Landsbergienė vyrus auklėtojus į savo kolektyvą kvietėsi sąmoningai.
„Gerų pedagogų ieškome nuolat. Pirmas vyras auklėtojas pas mus atėjo prieš porą metų. Dabar jų turėsime net penkis. Ir tai – ne pabaiga, – sako pašnekovė. – Vyro auklėtojo labai prašo tėveliai iš Kaune įkurto darželio. Per susirinkimus jie vis pasiskundžia, kodėl vilniečiai turi net kelis, o Kauno vaikai – nė vieno.“
Tiesa, pačioje pradžioje kai kurie tėveliai atsargiai žiūrėjo į vyrus auklėtojus. Viena šeima atsisakė lankyti darželį, jeigu su vaiku dirbs vyras. „Nesutikau nieko keisti. Šiandien žmogus nusiteikęs prieš vyrą auklėtoją, ryt nenorės, kad jo vaiką ugdytų auklėtoja su akiniais ar turinti antsvorio. Taip neturi būti“, – sako pašnekovė.
Paklausta, kodėl Lietuvoje vyrai priešmokyklinėse įstaigose – retenybė, A. Landsbergienė sako, kad tai yra ne vien mūsų šalies problema.
„Visoje Europoje ikimokykliniame ugdyme trūksta vyrų. Viena iš priežasčių – mažas prestižas. Auklėtojo darbas nuvertinamas. Suprask, koks ten darbas – reikia tik nosis ir uodegas vaikams valyti ir prižiūrėti, kad nesusižalotų. Tačiau tokia pozicija – visiškas darbo specifikos nesuvokimas, - sako edukologė. – Dar viena priežastis – nedidelis atlygis ar net priešiška pačios visuomenės pozicija: jeigu eini dirbti su mažyliais, esi nenormalus vyras.“
Laimei, pasak pašnekovės, žmonių požiūris keičiasi.
Pavyzdys vaikui
A. Landsbergienės darželiuose didelis vaidmuo skiriamas mokslininkų atliktiems tyrimams – jų išvados taikomos praktiškai.
„Ne kartą įrodyta, kad visaverčiam vaiko vystymuisi jis turi matyti ir tėtį, ir mamą. Šiais laikais daug šeimų išsiskiria. Vaikas dažniausiai auga su mama, ir jam labai trūksta vyriško pavyzdžio, – sako pašnekovė. – Auklėtojas darželyje iš dalies pakeičia tėtį: parodo, kaip turi elgtis vyras, kokį vaidmenį visuomenėje jis atlieka. Moteris auklėtoja rodo moterišką pavyzdį. Kai vaikas ugdomas jų abiejų, jis auga sveikesnis psichologiškai, geriau suvokia socialinius vaidmenis.“
A. Landsbergienė sako, kad vyrai iš prigimties yra laisvesni.
„Skandinavų atlikti tyrimai parodė, kad mergaites mes ugdome konservatyviau – joms draudžiama daugelis dalykų, kas leidžiama berniukams. Tai riboja mergaičių kūrybiškumą ir laisvę. Suaugusi tokia mergaitė yra rimta, atsakinga, gyvena pagal taisykles, – sako pašnekovė. – Berniukams buvo suteikta laisvė. Jie suauga ir lieka laisvesni. Vyrai auklėtojai nebijo dūkti su vaikais, voliotis žolėje, žaisti ir eksperimentuoti. Ta vidinė laisvė vaikams suteikia labai daug. Tik auklėtojos moterys jos turi išmokti, o vyrai tą laivę atsineša iš vaikystės. Mūsų darželiuose norime auginti laisvus vaikus: ir mergaites, ir berniukus.”
Keisti požiūrį
Šiais mokslo metais darželiuose dirbo per 7 tūkst. auklėtojų, iš jų – vos 5 vyrai.
„Auklėtojas vyras darželyje – didelis privalumas, jeigu jis yra kvalifikuotas specialistas. Ankstyvajame amžiuje didelę įtaką vaikams turi suaugusiojo pavyzdys. Vaikas, visą dieną praleisdamas darželyje (Lietuvoje vyrauja pilnos dienos grupių darbas), turėtų matyti ne tik moteris, bet ir vyrus, kurie jais rūpinasi ir ugdo. Tai užtikrintų visavertį sociokultūrinį vaikų ugdymą, padėtų vaikams įgyti pozityvios patirties“, – sako Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja Gražina Šeibokienė.
Pasak jos, kai kuriose užsienio valstybėse, pavyzdžiui, Danijoje, Norvegijoje, Malaizijoje, vyrų skaičius darželiuose yra beveik lygus moterų skaičiui ar net jį viršija. Daug ką lemia tradicijos, susiklostę stereotipiniai socialiniai lyčių vaidmenys.