Per balsavimą ketvirtadienį 41 deputatas balsavo prieš įstatymo projektą, 18 balsavo už projektą ir 9 susilaikė.
Įstatymo projektą pateikė opozicinė Centro partija. Priėmus šį įstatymą būtų reikėję keisti šalies Konstituciją ir leisti politinėms partijoms bei surinkusiems mažiausiai 10 tūkst. rinkėjų parašų siūlyti kandidatus prezidento rinkimuose. Per tiesioginius rinkimus daugiau nei pusę balsų surinkęs kandidatas taptų prezidentu.
Pagal dabartinę tvarką, Estijos prezidentą renka parlamentas, o jei nė vienas kandidatas nesurenka dviejų trečdalių balsų, prezidentą renka speciali rinkimų institucija sudaryta iš parlamento narių ir savivaldybių atstovų.
Paskutinį kartą tiesioginiai prezidento rinkimai Estijoje vyko 1992 metais. Arnoldas Ruutelis nesurinko daugiau nei pusės balsų (42 proc.). Antroje vietoje su 29,5 proc. balsų liko Lennartas Meri, bet per antrą turą parlamentas jį išrinko prezidentu.